10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–01–08) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai išaiškėjusi fundamentali „Intel“ procesorių projektavimo klaida tapo priežastimi iš pagrindų keisti „Windows“ ir „Linux“ operacinių sistemų branduolius siekiant apsaugoti vartotojus nuo itin didelių kibernetinio saugumo problemų.
klaida yra būdinga moderniems „Intel“ procesoriams, gamintiems pastarąjį dešimtmetį. Dėl šios klaidos įprastinės vartotojams skirtos programos – nuo duomenų bazių valdymo sistemų iki „JavaScript“ įskiepių naršyklėse – gali iš dalies sužinoti apsaugotų branduolio atminties sričių turinį ar išdėstymą. Kas iš esmės reiškia, kad branduolio lygmenyje apdorojama informacija nėra slapta, dėl ko gali nutekėti tokie konfidencialūs dalykai, kaip vartotojų slaptažodžiai.
theregister.co.uktechnologijos.lt
Metalęšiai – plokšti, šviesą nanostruktūromis fokusuojantys paviršiai – žada sukelti optikos revoliuciją ir dabar optikoje naudojamus masyvius išlenktus lęšius pakeisti paprastu, plokščiu paviršiumi. Bet metalęšių fokusuojamas šviesos spektras buvo ribotas. Harvardo un-to John A. Paulson inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos (SEAS) komanda sukūrė pirmąjį lęšį, galintį fokusuoti visą regimosios šviesos spektrą – taip pat ir baltą šviesą – viename taške ir aukšta raiška. Anksčiau tai buvo įmanoma atlikti, tik vieną ant kito sudedant kelis lęšius.
Sukurti lęšį, visų spalvų šviesą laužiantį vienodai, labai sunku, nes skirtingų spalvų šviesos sklidimo terpėje greitis, taigi ir lūžimo kampas, skiriasi ir dėl to randasi chromatinės aberacijos.
Tarptautinė mokslininkų komanda atrado būdą sukurti opiodinį analgetiką, nesukeliantį priklausomybės ir su labai mažu pašaliniu poveikiu
Ji išsiaiškino kappa opioidų receptorių – žmogaus smegenyse esančių, itin svarbių skausmo jutimui ląstelių – kristalinę struktūrą. Dar tyrėjai atrado naują opioidinį junginį, kuris labai selektyviai veikia tik kappa opioidų receptorius. Tai suteikia vilčių kad pavyks sukurti pripratimo nesukeliantį nuskausminantį vaistą.
Ieškodami gyvybės, mokslininkai visų pirma ieško skysto vandens.
Nors dabar Marso paviršius dykas, sušalęs ir negyvenamas, esama pėdsakų, kad anksčiau planeta buvo šiltesnė, drėgnesnė ir joje tekėjo vanduo. Vandens likimo mįslė iki šiol neišspręsta. Naujame, Nature publikuotame tyrime keliama mintis, kad šis vanduo dabar įstrigęs Marso uolienose.
Oksfordo un-to Žemės mokslų departamento tyrėjai spėja, kad Marso paviršius su vandeniu reagavo ir jį sugėrė, taip padidindama uolų oksidaciją ir padarydama planetą netinkama gyvybei.
Marso atmosferos dingimą Saulės vėjo poveikiu paaiškinti galima, tačiau kur pasidėjo vanduo – liko neaišku.
Marso savybių modeliavimas parodė, kad Marso bazaltinėse uolienose gali būti ~25% daugiau vandens, nei atitinkamose Žemės uolienose, ir taip vanduo iš Marso paviršiaus atsidūrė jo gelmėse.
Naujame tyrime su pelėmis, tyrėjai išsiaiškino, kad alkoholis pažeidžia kraujo kamieninių ląstelių DNR.
Tai atlieka cheminis junginys acetaldehidas ( CH₃CHO), alkoholio metabolizmo produktas.
Kai acetaldehidas nesuskaidomas – pavyzdžiui, jei suvartotą alkoholio kiekį kūnui jau pernelyg sunku suskaidyti – jis kaupiasi ląstelėse.
Būtent tada jis ima žaloti DNR, teigia Kembridžo universiteto MRC molekulinės biologijos laboratorijos tyrėjai.
sciencealert.comtechnologijos.lt
Mokslininkai, naudodami tiesioginius ozono sluoksnio stebėjimo palydovų duomenis, pirmą kartą parodė, kad ozoną naikinančių chloro junginių kiekis mažėja ir dėl to mažiau nyksta ozono sluoksni.
Matavimai rodo, kad dėl tarptautinio chloro-fluoro angliavandenilių (CFC) naudojimo draudimo žiemą ozono sluoksnis virš Antarktidos suplonėjo 20% mažiau, nei 2005 metais – tai metais buvo atlikti pirmieji chloro ir ozono lygio matavimai NASA Aura palydovu.
M77232917 atrastas kompiuteriu, priklausančiu Jonathanui Pace'ui, elektros inžinieriui iš Tenesio, kuris pirminių skaičių ieškojo 14 metų.
J. Pace'as dalyvauja Didžiosios Merseno pirminių skaičių paieškos (Great Internet Mersenne Prime Search – GIMPS), projekte, pradėtame 1996 metais tokių didelių pirminių skaičių paieškai.
Fizikams pirmą kartą pavyko vandens lašelius atšaldyti iki −42,55°C ir daugia nei vienu laipsniu pagerinti ankstesnį rezultatą. Šaldymui naudotas greito vakuuminio šaldymo metodas, o temperatūra nustatoma pagal kombinacinį šviesos išsklaidymą laše, pranešama Physical Review Letters.
Jei nėra kristalizacijos branduolių, vanduo gali likti skystas netgi atšaldytas iki temperatūros, žemesnės už ledėjimo (tai yra, 0°C). Toks vanduo vadinamas peršaldytu. Peršaldyti vandenį daugiau nei keliais laipsnais sudėtinga, todėl visi vandens peršaldymo rekordai pasiekti, naudojant itin švarius mikrolašelius, nesiliečiančius prie kietų paviršių.
Gothenburgo universiteto tyrėjai pareiškė aptikę anksčiau nežinotą kūno masės reguliavimo mechanizmą. Kai organizmas sukaupia viršsvorį, padidėja kaulų apkrova ir kaulų audinys perduoda apetitą slopinančius signalus. Kol kas šis mechanizmas aptiktas tik graužikuose, tačiau mokslininkai mano, kad jį gali turėti ir žmonės. Panašus procesas galėtų paaiškinti didesnę nutukimo išsivystymo riziką daug sėdintiems žmonėms.
Sausio 31 dieną (tiksliau naktį), įvyks trys atskiri įvykiai, super mėlynojo kruvinojo Mėnulio užtemimas. Toks astronominis įvykis pastarąjį kartą nutiko seniau nei prieš 150 metų.
Supermėnuliu vadinamas arčiausiai Žemės esantis, todėl didesnis ir šviesenis nei įprasta, Mėnulis. Sausio 31-ąją antroji pilnatis per tą patį mėnesį. Tai pasitaiko tik kas pustrečių metų ir vadinama „mėlynuoju mėnuliu“.
Be to, dar įvyks visiškas Mėnulio užtemimas.Jis bus geriausiai matomas Centrinėje ir Rytų Azijoje, Indonezijoje, N. Zelandijoje ir Australijoje.
Dėl šviesos lūžimo atmosferoje per užtemimą, daugiau atspindima atspindima raudina spalva. Dėl užtemstančio Mėnulio rausvumo jis vadinamas kruvinuoju Mėnuliu.
wakelet.com