10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–01–15) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anglies pluoštas –medžiagų Supermenas. Penkis kartus už plieną stipresnis ir nepalyginamai lengvesnis, jis naudojamas labai plačiai. Tačiau yra kabliukas: anglies pluoštas gaminamas iš naftos ir kitų brangių medžiagų, tad galutinis produktas irgi labai nepigus ir naudojamas ne taip plačiai, kaip norėtųsi.
Tai gali netrukus pasikeisti, nes mokslininkai tvirtina, kad greitai bus galima anglies pluoštą gaminti iš augalų, kas daug pigiau už naftą ir plačiau naudoti transporte.
Anglies pluoštas gaminamas iš akrilonitrilo. Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijpos mokslininkai sukūrė naują akrilonitrilo gamybos būdą, kur jo gamybai naudojamos nevalgomos augalų atliekos. Šio proceso metų neisšiskiria papildomas kartštis ir nelieka nuodingų pašalinių produktų.
NASA išrado naują autonominę kosmoso navigaciją, kuri galės lydėti zondus į Saulės sistemos pakraščius ir dar toliau. Sistemos orientyrai – pulsarai.
Technologija vadinasi Station Explorer for X-ray Timing and Navigation Technology, SEXTANT (pagal XVIII amžiaus laivybos navigacijos instrumentą). Joje milisekundinių rentgeno spindulių technologija naudojama panašiai, kaip GPS naudojama palydovuose.
Fizikams iškilo keistos atomų susidūrimo problemos, kai susidauždamos dalelės atšoko ne taip, kaip numatyta.
Bet išsiaiškinimas, to, kas vyksta, gali būti raktas nuo kai kurių itin sudėtingų dalelių fizikos paslapčių.
Naujas tyrimas paaiškina, kaip iš besisukančio protono ir kitos dalelės, besisukančios priešinga kryptimi susidūrimo atsiradę neutronai gali suktis priešinga kryptimi, priklausomai nuo to, ar protonas susiduria su kitu protonu ar atomo branduoliu.
Pasak tarptautinės mokslininkų komandos, tai gali padėti daugiau sužinoti apie didelių energijų dalelių susidūrimus, tokius, kokie vyksta kosminiams spinduliams susiduriant su Žemės atmosferos dalelėmis.
Jėgos veikiami, dauguma objektų veikia nuspėjamai. Nebent jie turi „neigiamą masę“. Tada jie reaguoja priešingai, nei tikimasi.
Rochesterio universiteto tyrėjai sukūrė neigiamą masę turinčias daleles atominio plonumo puslaidininkyje, PAVEIKDAMI mikroertmėje įkalinta šviesa.
Jau vien tai yra „įdomi ir jaudina iš fizikos perspektyvos,“ pažymi Nickas Vamivakasas, kvantinės optikos asoc. profesorius ir kvantų fizikas Rochesteio Optikos institute. „Bet mūsų sukurtu prietaisu galima kurti itin mažos galios lazerio impulsus.“
Nature Physics, aprašytą prietaisą sudaro du veidrodžiai, sukuriantys mikroertmes, kuriose, priklausomai nuo tarpo tarp veidrodžių, laikoma skirtingų spalvų šviesa .
Tyrėjai į mikroertmę įdėjo atominio storio molibdeno diselenido puslaidininkį.
„Privertę ekscitonus – mažas daleles iš puslaidininkio – atiduoti dalį savo tapatybės fotonams ir sukurti polaritonus, sukūrėme neigiamą masę turinčius objektus,“ paaiškino Vamivakas. „Tai sunku suvokti, nes pabandžius jį pastumti ar patraukti, jis judėtų į priešingą pusę, nei sakytų intuicija.
General Motors siekia gauti JAV reguliavimo institucijų leidimą gaminti autoniminius automobilius, kuriuose nebūtų vairo nei pedalų.
GM paprašė Transporto departamento leisti naudoti Cruise AV kuris važinėtų keliais be žmogaus įsikišimo.
Aparatas apibūdinamas kaip „pirmasis gamybai parengtas automobilis, nuo pat pradžių kurtas taip, kad galėtų saugiai veikti pats, be vairuotojo, vairo, pedalų ar rankinio valdymo.“
wakelet.com