10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–03–05) ()
1. Pirmosios žvaigždės; 2. Didžioji šeima; 3. Vokiškas dyzelis; 4. DI žmogiškėja; 5. Teleskopas tolsta; 6. Kvantiniai kamuoliniai žaibai; 7. Šylančios jūros; 8. Mikrobai Encelade; 9. Sekundės tikslinimas; 10. Bemiegis Alzheimeris.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skelbiama apie didžiausią proveržį astronomijoje nuo gravitacinių bangų atradimo: „Jeigu pasitvirtins, šis atradimas vertas dviejų Nobelio premijų“
www.nature.comtechnologijos.lt
Iš geni.com 86 milijonų viešai prieinamų profilių, Joanna Kaplanis iš Wellcome Trust Sanger instituto Kembridže su kolegomis sudarė didžiausią giminės medį, padedantį atsakyti į klausimus apie Vakarų civilizaciją, pavyzdžiui, kada nustojo tuoktis giminės ir kokia genų įtaka ilgaamžiškumui.
Leipcige esančio Federalinio administracinio teismo teisėjai nusprendė, kad vietos valdžios institucijos turi teisę įvesti draudimus senesniems ir taršesniems dyzeliniams automobiliams ir neleisti tokiems automobiliams įvažiuoti į miestų centrus. Toks sprendimas dabar kelia daug klausimų milijonams dyzelinių automobilių vairuotojų.
Teismas pats jokio draudimo neįvedė ir paliko tai spręsti miestų valdžiai. Tačiau teismas paragino „laikytis proporcingumo principo“ įvedant tokius draudimus.
Šios bylos epicentre atsidūrė du smogo kankinami Vokietijos miestai – Štutgartas ir Diuseldorfas. Tačiau teismo sprendimas gali turėti pasekmių visos šalies mastu.
www.independent.co.uktechnologijos.lt
OpenAI toliau tobulina mokymosi algoritmus, skirtus dirbtinio intelekto treniravimui. Vasario pabaigoje išleista naujausia jų platforma, leidžia DI mokytis iš savo klaidų, vertinant jas kaip tikslą, o ne nesėkmę.
NASA didysis James Webb Space Telescope (JWST) kilo problemų, testuojant orbitinio teleskopo komponentus ir juos integruojant, Tai reiškia, kad startas gali būti nukeltas. O dėl to projektas gali viršyti $8 mlrd kainos lubas, kurias Kongresas numatė jam 2011.
Fizikoje teoretikai dažnai gerokai iš anksto aprašo, kokios keistos kvantinės dalelės galėtų ir turėtų egzistuoti. JAV ir Suomijos fizikai susibūrę sukūrė kvazidalelę, kurią numatė JK fizikas ir matematikas Tony Skyrme, kaip tikrų protonų ir neutronų modelį. Skyrmionas nėra fundamentalioji dalelė kaip kvarkas ar miuonas. Tai – lokalizuotas sukinių lauko sužadinimas. Taip randasi save palaikantis mazgas, šiek tiek primenantis Mebiojaus juostą, kurią nutraukti gali tik itin stipri jėga. Preciziškai kontroliuodama elektromagnetinėmis apvijomis apsuptą vakuuminį stiklo indą, pripildytą supertakiu rubidžiu, komanda pirmą kartą sukūrė 3D skyrmioną. Jų neryškioje fotografijoje matomas lašas iš iki kelių dešimtmilijardųjų kelvino dalių atšaldytų
Žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime numatoma, kad, pagal „įprastinį scenarijų“, beveik 70 proc. visos karališkųjų pingvinų populiacijos dėl šylančio klimato ir žvejybos išteklių pereikvojimo bus priversta persikelti arba išnyks iki šio amžiaus pabaigos.
www.sciencemag.orgtechnologijos.lt
Encelade, Saturno palydove, kuris gali būti tinkamas gyvybei, nes jame po storu ledo sluoksniu yra skysto vandens okeanas, ir keisti plunksniniai debesys, galėtų gyventi metaną gaminantys mikrobai. Tokios prielaidas implikuoja tyrimas, rodantis, kad metaną gaminantys Žemės organizmai galėtų puikiausiai išgyventi Encelade esančiomis sąlygomis, kurias rodė Cassini kosminio zondo stebėjimai prieš jo misijos pabaigą pernai.
www.newscientist.comtechnologijos.lt
Oficialų laiką žymintys laikrodžiai vieną sekundę gali prarasti per 200 milijonų metų. Bet metrologams to negana. Tikslesnis laiko standartas galėtų pagerinti kosminių laivų navigaciją ir padėti eksperimentiškai ieškoti fundamentaliųjų konstantų pokyčių, galinčių rodyti naują fiziką. Todėl raginama keisti dabartinius, mikrobangų dažniu veikiančiu laikrodžius į maždaug
Žmonės miega mažiau, nei artimiausi giminaičiai primatai, nes tiesiog turi daugiau ką nuveikti. Tačiau toks produktyvumas negaunamas už dyką – tai lemia didesnę grėsmę susirgti Alzheimerio liga.
Charlesas Nunnas iš Duke universiteto Š. Karolinoje skaičiavimais, jei žmonės būt kaip kiti primatai, jie turėtų miegoti 9,5 valandos. Dabar paprastai miegame kiek mažiau nei 7 valandas.
Tai nereiškia, kad turėtume drūnyti 9,5 valandos, sako Nunnas. “Žinome, kad sveikatos požiūriu yra optimali miego trukmė, ir daugiau ar mažiau miegantys žmonės turi sveikatos problemų. Tad miegas išties buvo optimizuotas.”
wakelet.com