10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–09) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paukščiai gali turėti „šeštąjį pojūtį“, kuriuo gali matyti Žemės magnetinį lauką. Tyrimai rodo, kad šį gebėjimą suteikia Cry4 baltymas jų akių tinklainėje.
Daugelį metų mokslininkai manė, kad paukščiams orientuoti s magnetiniame lauke padeda ląstelė esančios snape. Tačiau naujesni tyrimai atskleidė, kad šį gebėjimą gali suteikti baltymas jų akyse.
Šviesai jautrų baltymą Cry4 aptiko du tyrimai – su zebrinėmis amadinomis ir liepsnelėmis. Šie tyrimai rodo, kad toks gebėjimas kyla dėl elektronų „sukino“ – kai molekulės su nelyginiu nesuporuotų elektronų skaičiumi pasidaro jautrios išoriniams magnetiniams laukams.
Visas procesas sudėtingas, bet manoma, kad galiausiai pora radikalų molekulių, kurios jautrios Žemės magnetiniam laukui ir gali susijungti atitinkamai pagal paukščio pasisukimo kryptį. Tokiam procesui vykstant akyse, manoma, galima išvysti magnetinį lauką.
Mokslininkams pavyko paskatinti kraujagyslių vystymąsi minismegenyse, sukurtose iš žmogaus kamieninių ląstelių
Supaprastintas mažas organas, kitaip organoidas, buvo auginamas laboratorijoje ir padegti endotelio ląstelėmis — specializuotomis kraujagyslių ląstelėmis, — o tada porai savaičių transplantutoi pelei. Kol minismegenys augo in vitro ir pelėje, endotelio ląstelės sugebėjo įsiskverbti į organoido šerdį. Reikės atlikti daugiau tyrimų, kuriais bus nustatytas kaip naujosios kraujagyslės maitina ir palaiko organoidą.
Tokie organoidai nėra miniatiūrinės smegenų kopijos, o tik ląstelių kultūros, kuriose galima tirti smegenų audinius, vystymąsi, vaistų poveikį, etc.
Estijos gyventojams genomo testai netrukus gali tapti tokia pat įprasta praktika, kaip kraujo spaudimo matavimas. Šalis pradėjo pirmąją stadiją valstybės finansuojamos genetinio tikrinimo ir informavimo tarnybos, padėsiančios gyventojams sumažinti ligų rizikas, remdamasi jų DNR duomenimis. Eksperimentui pavykus, kitos šalys su nacionaline sveikatos priežiūros sistema gali pasekti šiuo pavyzdžiu.
Kovo 20 dieną pradėta iniciatyva iš pradžių 100 000 iš jos 1,3 mln. gyventojų pateiks informaciją apie genetinę tam tikrų ligų riziką. Projekto genetinė informacija iš pradžių bus pateikiama šeimos gydytojui, kuris pacientui paaiškins, ką šie rezultatai reiškia ir kaip jie gali pakoreguoti gyvenimo būdą, kad išvengtų susirgimo. Naująją tarnybą vykdančio Tartu universiteto genomikos instituto pranešime spaudai sakoma, kad šalis planuoja pasiūlyti nemokamą genetinį patikrinimą visiems savo gyventojams.
Stebint Veneros atmosferą, išryškėja tamsios dėmės. Keliama hipotezė, kad tai - bakterijų kultūros, kurios gyvena aukštai virš planetos paviršiaus, taip išvengdamos nepalankios Veneros aplinkos. „Astrobiology“ publikuotas tyrimas teigia, kad Veneros atmosferos dėmės gali būti paaiškintos bakterijų kolonijomis - šios gyvybės formos galėjo išsivystyti taip, kad skrajodamos dideliame aukštyje sugertų Saulės šviesą. Todėl yra priežasčių manyti, kad Veneroje gyvybė yra įmanoma, ypač bakterinės formos. Tačiau norint sužinoti tiksliai, į Venerą tektų pasiųsti debesis šukuojantį robotą su organinių medžiagų tyrimų įranga.
Antarktidoje „Neumayer“ stoties įgula labai laukė derliaus, sakė kosmonautikos inžinierius Paulas Zabelis iš Vokietijos aviacijos ir kosmonautikos centro (DLR) Brėmene.
Vykdydami vienerių metų projektą, DLR mokslininkai tikisi įgyti žinių būsimoms misijoms į Mėnulį ir Marsą. Ten šiltnamiai galės aprūpinti astronautus šviežiomis daržovėmis.