10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–16) ()
1: Atominė chemija;
2: Blaivus žvilgsnis;
3: Artėjanti diena po rytojaus;
4: Australija giria Tesla;
5: Grįžtantys jutimai;
6: DI metalinis stiklas;
7: Aknės priežastys;
8: Veikiantys Saulės akmenys ;
9: Vakcina artėja;
10:Genetiškai pakeistas teisingumas;
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV fizikų grupė pirmą kartą sujungė du atskirus atomus į molekulę visiškai kontroliuojama ir lazeriu atliekama reakcija.
Kad medžiagos reaguotų, reagentai sumaišomi, suartėdami atomai ir molekulės nutraukia senus ir/arba sudaro naujus ryšius. Mišinyje vykstančią reakciją lemia daugybė atsitiktinumų. Net laboratorijoje, griežtai reguliuojamomis sąlygomis, atskirų molekulių ir atomų tarpusavio sąveikos mokslininkai nekontroliuoja.
Naujajame eksperimente specialistai ryšį tarp dviejų atomų sukūrė, panaudodami lazerinį (optinį) pincetą, kuriuo mažus objektus – taip pat ir atskirus atomus – galima judinti kelių nanometrų tikslumu.
Iš pradžių šarminių metalų, natrio ir cezio, atomai buvo atšaldyti iki mažesnės, nei 0,0001 K temperatūros, o paskui lazerio spinduliais ėmė juos stumti vieną link kito, kol buvo sustumti į vieną tašką. Trečio lazerio impulsu atomams buvo suteikta cheminio ryšio sudarymui būtina energija – susidarė NaCs molekulė.
Tokios kontroliuojamos reakcijos padės mokslininkams ištirti tarpatominius ryšius lemiančius fizikiniu procesus, o taip pat suprasti izoliuotų molekulių elgseną. Be to, lazeriniais pincetais bus galima kurti norimų kvantinių savybių molekules, kurias bus galima panaudoti kaip kvantinių kompiuterių kubitus, mano tyrimų grupės vadovas, chemikas iš Harvardo Kang-Kuen Ni.
Naujas Kembridžo universiteto tyrimas rodo, kad geriant daugiau, didėja insulto, mirtinos aneurizmos, širdies sustojimo ir mirties rizika.
Tyrimo autoriai teigia, kad tyrimas prieštarauja įsitvirtinusiam manymui, kad saikingas gėrimas sveika širdžiai, ir remia neseniai sumažintas JK rekomendacijas.
Tyrime buvo lyginama daugiau nei 600 000 žmonių iš 19 pasaulio šalių sveikata ir gėrimo įpročiai. Tyrime atsižvelgta į amžių, rūkymą, diabeto istoriją, išsilavinimo lygį ir darbą.
Viršutinė saugi riba buvo maždaug 5 gėrimai per savaitę (100g gryno alkoholio, 12,5 alkoholio vienetų arba vos daugiau nei penkios pintos 4% stiprumo alaus arba penkios 175ml taurės 13% stiprumo vyno). Gėrimas virš šios ribos buvo susietas su trumpesne tikėtina gyvenimo trukme. Pavyzdžiui, 10-ies ar daugiau gėrimų suvartojimas per savaitę buvo susietas su 1–2 metais trumpesne gyvenimo trukme. 18 ar daugiau gėrimų suvartojimas per savaitę buvo susietas su 4-5 metais trumpesne tikėtina gyvenimo trukme.
www.sciencedaily.comtechnologijos.lt
Globalinis atšilimas silpnina Golfo srovę, nešančią šilumą iš pietų į Amerikos šiaurę ir Europą. Dabar ji silpniausia per visą stebėjimų laiką, o ateityje gali visai išnykti.
Stefano Rahmstorfo ir kolegų iš Potsdamo universiteto duomenimis, Golfo srovė (platesne prasme — visa šiltų meridianinių srovių šiaurinėje Atlanto dalyje visuma) dabar 15 procentų silpnesnė, nei XX amžiaus viduryje.
www.nature.comtechnologijos.lt
Australijos energijos rinkos operatorius (AEMO) giria pirmuosius Tesla baterijų veikimo mėnesius Pietų Australijoje. Ji teigia, kad akumuliatoriai sparčiau veikia ir yra išmanesni už įprastas turbinas.
Pateiktoje medžiagoje matoma, kad Tesla baterijos sureaguoja praktiškai iš karto, vos dažnis nukrenta žemiau, nei 49,85Hz ir nepalyginamai tiksliau reaguoja į tinklo kintančius poreikius.
Pirmą kartą Kalifornijos technologijos universiteto mokslininkai sukėlė natūralų jutimą paralyžiuoto vyro rankoje, stimuliuodami atitinkamą smegenų regioną minielektrodų masyvu. Paciento stuburo nervas pažeistas aukštai, todėl jis ne tik negali judinti galūnių, bet ir jų nejaučia. Šis darbas gali vieną dieną paralyžiuotiems žmonėms suteikti galimybę galūnių protezais jausti aplinką.
Įprastai, sudėjus du ar tris metalus, gaunamas lydinys, kuris atrodo kaip metalas, kurio atomai išsidėstę griežtai geometriškai.
Bet tinkamomis sąlygomis gaunamas futuristinis lydinys: metalinis stiklas. Šios amorfinės medžiagos atomai išsidėstę kaip lango stiklo – netvarkingai. Dėl medžiagos stikliškos prigimties, ji stipresnė ir lengvesnė už geriausius dabartinius plienus, bei atsparesnė nusidėvėjimui ir korozijai.
Nors metalinis stiklas perspektyvus kaip apusaiginė danga ir alternatyva plienui, per pastaruosius 50 metų buvo išbandyti vos keli tūkstančiai iš milijonų galimų ingredientų kombinacijų ir vos keli išvystyti kad galėtų tapti naudingi.
JAV energijos departamento SLAC Nacionalinės greitintuvo laboratorijos, Nacionalinio standartų ir technologijos instituto ir Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkų grupė pranešė apie greitesnį metalinio stiklo – ir kitų sunkiai gaunamų medžiagų – kūrimo ir tobulinimo būdą, leidžiantį procesą atpiginti ir paspartinti.
Tyrėjai pasinaudojo SLAC Stanfordo sichrotrono radiacijos šviesos šaltiniu (SSRL), kuriame kombinuojamas mašininis mokymasis – DI forma, kai kompiuterių algoritmas semiasi žinias iš didžiulių duomenų kiekio – su eksperimentais, vienu metu greitai gaminančiais ir tikrinančiais šimtus medžiagų pavyzdžių. Taip komanda atrado tris naujus metalinį stiklą formuojančius ingredientus, ir atliko tai 200 kartų sparčiau, nei tai būtų buvę galima atlikti anksčiau.