10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–23) ()
1: Japonijos lantanoidai;2: Netyčinis išsigelbėjimas nuo plastiko;3: Artėjantys kvantiniai kompiuteriai;4: Kosminis viešbutis;5: Trumpėjanti Arktis;6: CRISPR už ląstelės ribų;7: TESS startas;8: Smūginiai deimantai;9: Robošefas;10:Mokslininkus gluminanti Arktis;
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antradienį Nature žurnale publikuotas tyrimas rodo, kad prie Japonijos krantų esančiame telkinyje yra 16 milijonų tonų vertingų metalų.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Šis atradimas buvo paskelbtas 2016 metais, ir mokslininkai dabar jį pagerino. Tirdami, kaip japoniškasis mikrobas skaido plastiką, jie netyčia sukūrė mutavusį fermentą, efektyvumu pranokstantį natūralias bakterijas, o tolesnis jo tobulinimas galėtų padėti išspręsti didžiulę žmonijos plastiko problemą.
Komanda sugebėjo kalcio jonų kubitus susisieti su dviem, trim, o kartais netgi keturiais kitais sistemos jonais.
Tai nėra pirmas kartas, kai buvo susieta tiek daug dalelių – bet svarbiausia, kad komandai pavyko kubitus individualiai nuskaityti ir įrašyti.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Orion Span paskelbė, kad jau 2022 metais turės veikiantį kosminį viešbutį. Viešbutis Aurora skries 320 km aukštyje virš Žemės – šiek tiek žemiau, nei Tarptautinė kosminė stotis.
Jame vienu metu galės būti šeši žmonės – du darbuotojai ir keturi svečiai. Kiekvienam svečiui 12 dienų trukmės apsilankymas kainuos 9,5 milijono dolerių.
Naftos ir dujų gavybai planuojama išnuomoti 19 milijonų akrų [76 890 kvadratinių kilometrų] draustinio.
Gręžimas būtų apribotas 1,6 milijonais akrų [6475 kv. km] pakrantė lygumų. Manoma, kad šiame regione didelės naftos ir dujų atsargos, tačiau čia gyvena ir tokios laukinės gyvūnų rūšys kaip poliarinis lokys ir šiaurinis elnias.
www.sciencemag.orgwww.eenews.net
Gene Editing Institute tyrėjų komanda sukūrė naują CRISPR įrankį kuriuo tyrėjai gali stebėti, kaip CRISPR veikia ir kontroliuoti procesą. Jie publikavo tyrimą CRISPR Journal.
Cas9 yra baltymas, veikiantis kaip „žirklės“ CRISPR-Cas9 sistemoje. Cas9 puikiai veikia ląstelėje, tačiau jeigu tyrėjai išima DNR iš ląstelės, jis nebėra toks efektyvus – tai problema.
Kai CRISPR veikia ląstelėje, neįmanoma stebėti, kaip vyksta procesas. Rezultatas gali būti matomas, tačiau ne pats rezultatas, o tai svarbu, norint užtikrinti CRSIPR saugų naudojimą pacietams.
Todėl tyrėjai pakeitė Cas9 kitu baltymu: Cpf1, dar vadinamu Cas12a. Naudodami CRISPR-Cpf1, jie gali pašalinti DNR plazmidę iš ląstelės ir redaguoti ją mėgintuvėlyje.
Taip tyrėjai galės stebėti, kaip veikia CRISPR, sparčiau atlikti diagnostinius testus – vėžį sukeliančios mutacijos nėra vienodos visiems pacientams, ir trečia, specifiniai Cpf1 atlitki įpjovimai gali būti naudingesni už atliktus Cas9. Cpf1 palieka DNR molekulės „lipnius galus“ ir tyrėjams tampa lengviau įterpti naują DNR.
Gene Editing Institute jau ieško verslo partnerių, taip siekdamas CRISPR-Cpf1 panaudoti vėžio diagnostikai, tad jos atliekamus „stebuklus galbūt išvysime ne tokioje tolimoje ateityje