10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–05–14)  ()

Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-05-14 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–05–14)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

6:
  Išsiaiškinta pražūtingiausios laukinės gamtos susirgimo kilmė

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tyrėjai užfiksavo spartų medvarlių ir kitų amfibijų nykimą Centrinėje Amerikoje. Nerimas dar išaugo, kai herpetologai išsiaiškino, kad amfibijų populiacijos nyksta visame pasaulyje, o kai kurios rūšys išnyko visiškai. Tik 1998 metais nustatyta, kad žuvimą sukelia Batrachochytrium dendrobatidis (Bd) grybelis, pažeidžiantis odą ir sukeliantis širdies sustojimą. Tačiau jo kilmė liko nežinoma.
Anksčiau žinotos keturios Bd atmainos; Europos, Afrikos, ir Brazilijos ir ketvirtoji — labiausiai užkrečiama ir lengvai plintanti, kuri randama visur. Nauja analizė, atlikta su 177 mėginiais iš viso pasaulio, padėjo aptikti penktąją Pietų Korėjos varlėse gyvenančią liniją. Šių mėginių genetinė diversifikacija buvo didžiausia, tai rodo, kad ji buvo kitų linijų pradininkė. Remdamiesi mutacijų sparta, tyrėjai mano, kad po visą pasaulį paplitusi genetinė linija susiformavo prieš 50 – 120 metų.

www.sciencemag.org

7:
  Žemės orbitos pokyčiai veikė klimatą ir gyvybės formas bent 215 milijonus metų

Senovinių uolienų Arizonos dykumoje kernai užfiksavo reguliarų Žemės orbitos pokytį, pasikartojantį kas 405 000 metų, lemiantį natūralią klimato kaitą. Astrofizikai seniai kėlė hipotezę, kad toks ciklas egzistuoja, remdamiesi dangaus kūnų mechanika, bet naujojo tyrimo autoriai rado pirmuosius patikrinamus fizinius įrodymus. Jie rodo, kad ciklas stabiliai vyksta šimtus milijonų metų, nuo laikų kol dar nebuvo dinozaurų iki pat dabar. Tyrimas svarbus ne tik klimatologijai, bet ir supratimui apie Saulės sistemos vystymąsi.

phys.org

8:
  Astronomai Saulės sistemoje aptiko unikalų objektą

Mokslininkai aptiko asteroidą, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje kažkur arčiau centrinio šviesulio ir galiausiai nuklydusį už milijardų kilometrų, toli už Neptūno orbitos, pranešė astronomai.

Šis įdomus kosminis vienišius yra pirmasis anglies turtingas asteroidas, aptiktas Kuiperio juosta vadinamoje srityje, kurioje skrieja daug iš ledo sudarytų objektų, sakoma žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame straipsnyje.

Iš šio dangaus kūno sudėties galima spręsti, kad jis veikiausiai susiformavo Saulės sistemos vidinėje srityje, galbūt tarp Marso ir Jupiterio orbitų esančioje asteroidų juostoje, o vėliau nuskriejo į pakraštį, nurodė tyrėjai.

http://www.eso.orgtechnologijos.lt

9:
  Klajojanti žvaigždė su Saulės sistema susidurs anksčiau, nei manyta

Anksčiau manyta, kad nykštukinė žvaigždė Gliese 710 su Saulės sistema susidurs po 1,36 milijonų metų. Nauji tyrimai parodė, kad tai įvyks kiek anksčiau — po 1,29 milijonų metų.

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

10:
  Gigantiška banga pasiekė naują Pietų pusrutulio rekordą

Pietų vandenyne šalia Campbello salos, maždaug už 700 km piečiau Naujosios Zelandijos esantis plūduras užfiksavo rekordiškai aukštą, gigantišką 23,8 metrų bangą. Ankstesnis, 2012 metais šalia Tasmanijos užfiksuotas rekordas pagerintas daugiau nei metru.
Tyrėjai mano, kad audros bangų aukštis galėjo viršyti 25 metrus, bet kadangi Saulės energiją naudojantis plūduras veikia ne nuolat – veikia 20 minučių kas 3 valandas – aukštesnės bangos neužfiksuotos.
Bangos aukštis svarbus ne vien dėl sportinio intereso. Ši vandenyno dalis yra „jėgainė“ po visą planetą sklindančių teliuskuojančių bangų, plintančių po visą planetą ir veikiančių gretimų regionų bangavimo ir orų sąlygas.

www.sciencealert.com


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(9)
(0)
(9)

Komentarai ()

Susijusios žymos: