10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–04) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atlikę 113 medicininių tyrimų metaanalizę, Kanados mokslininkai paneigė paplitusį įsitikinimą aktyvių maisto priedų nauda. Mokslininkai išsiaiškino, kad populiariausi vitaminai ir mineralai širdies kraujagyslių sistemos susirgimų ir ankstyvos mirties rizikos niekaip neveikia. Aptiktas tik folio rūgšties teigiamas poveikis – sumažėjusi insulto rizika.
Mokslininkai rekomenduoja nerimaujantiems dėl kai kurių maisto medžiagų trūkumo, sveikiau ir subalansuotai maitintis, vartojant daug vaisių, daržovių ir riešutų — aišku, jei nesate alergiškas šiems produktams.
Radioaktyvias medžiagas naudojančios baterijos žinomos daugiau nei šimtmetį, bet jų suteikiamą galią paprastai užgožia šių įtaisų gabaritai
Tačiau naujasis energijos šaltinis, kuriame apjungiama naujoviška struktūra ir nikelio izotopas, teigia dešimt kartų daugiau galios, nei analogiško dydžio elektrocheminis elementas.
Elektrocheminiai elementai gali būti didelės galios, tačiau jie veikimo trukmė nėra jų stiprioji pusė. Tuo tarpu branduoliniu skilimu paremtų energijos šaltinių veikimo trukmė paremta ne cheminiu reaktingumu, o branduoliniu skilimu, todėl jų trukmė matuojama ne valandomis ar dienomis, o dešimtmečiais ar net šimtmečiais.
Vadinamosios betavoltinės baterijos sukurtos 1913. Jų veikimas paremtas ne išskiriama šiluma, o beta dalelėmis, išmušančiomis elektronus iš kitų medžiagų.
Naujasis prietaisas pagamintas iš betaradioaktyvaus nikelio-63 izotopo ir specialių puslaidininkių diodų, vadinamų Schottky barjeru, sluoksnių.
Šis barjeras išlaiko srovės tekėjimą viena kryptimi.
Optimalus kiekvieno sluoksnio storis yra vos 2 µm, tad tyrėjai galėjo išspausti didžiausią įtampą iš kiekvieno izotopo gramo.
Nikelio–63 pusinio skilimo periodas kiek daugiau nei 100 metų, tad iš vieno gramo tokios optimizuota sistemos išgaunama 3300 mWh energijos: tai dešimt kartų daugiau, nei tipiškas elektrocheminis elementas.
Tokių elementų naudojimas širdies stimuliatoriuose būtų daug paprastesnis ir saugesnis už dabartinių – nebereikėtų atlikti elementų keitimo operacijų.
Tyrimas publikuotas Diamond and Related Materials.
Protezai gali greitai teikti visai kitokį pojūtį, nes tyrėjai sukūrė naujo tipo dirbtinį nervą, galintį justi lytėjimą, apdoroti informaciją ir bendrauti su kitais nervais panašiai, kaip ir mūsų kūno nervai. Būsimose versijose planuojama pridėti tekstūros, padėties, slėgio jutiklius, kas galėtų dramatiškai pagerinti dirbtines galūnes naudojančių žmonių – o kada nors ir robotų – jutimus ir sąveiką su aplinka.
Nuo žmonių civilizacijos pradžios, Žemėje gyvybės sumažėjo per pusę. Tai – vienas iš stulbinančių nuodugniausio iki šiol pasaulinio gyvų organizmų masės surašymo faktas.
www.newscientist.comtechnologijos.lt
Abejotina šlovė: varno dydžio, ketursparnis Microraptor atstovas paliko seniausias žinomas pleiskanas.
Ant prieš 120 milijonų metų gyvenusių trijų rūšių plunksnuotųjų dinozarų – Beipiaosaurus,Sinornithosaurus ir minėto Microraptor – ir primityvaus paukščio Confuciusornis kaulų tyrėjai aptiko mažas fosilizuotas odos plokšteles, rašoma Nature Communications. Visi keturi padarai gyveno Juros periodu (prieš 65 – 200 milijonus metų), ir visi keturi turėjo pleiskanų, rašoma straipsnyje.
„Tai yra vienintelės žinomos pleiskanų fosilijos“, pabrėžė pagrindinė straipsnio autorė, paleobiologė Maria McNamara, iš Korko universiteto koledžo (Airija). „Lig šiol nebuvo dinozaurų odos lupimosi įrodymų“.