10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–02)  ()

1: Gyvybingasis Enceladas;

2: Oumuamua spaudžia gazą;

3: Elementų efektyvumas;

4: Nematomumo apsiaustas;

5: Talpėja ličio baterijos;

6: Molekulinis alkoholizmas;

7: Pigūs vandens skaidymo katalizatoriai;

8: Taukuotas Paukščių Takas;

9: Naujagimė egzoplaneta;

10:Antarktidos speigai;


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-07-03 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–02)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Encelade pirmą kartą aptiktos sudėtingos organinės molekulės

Iš Saturno palydovo Encelado poledinių vandenynų trykštančiame sūriame vandenyje aptiktas vienas iš svarbiausių ingredientų, nurodančių gyvybę: didelės, daug angies turinčios organinės molekulės. Šis atradimas rodo esant ploną, daug organinių junginių turinčią plėvelę vandenyno paviršiuje – labai panašią į organinių junginių itin turtingą jūros paviršiaus mikrosluoksnį čia, Žemėje.

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

2:
  Oumuamua didina greitį

Tarpžvaigždinis klajoklis Oumuamua vėl užminė mįslę. Jis ne tik skriejo labai greitai, bet ir greitėjo. Ar toks elgesys pritinka garbingam asteroidui, ar veikiau tai vėjavaikių kometų išmonė?

www.nature.comtechnologijos.lt

3:
  Naujųjų saulės elementų efektyvumo rekordai

Silicis jau seniai yra saulės elementų technologijos dalis ir taip yra ne šiaip sau. Jis yra nebrangus, stabilus ir efektyvus. Deja, bet silicis sparčiai artėja prie savo teorinės efektyvumo ribos, bet jo sumaišymas su kitomis medžiagomis gali padėti praplėsti jo galimybes. EPFL ir CSEM mokslininkai skelbia sukūrę naują metodą, kuris leido sujungti silicio ir perovskito saulės elementų technologijas bei užfiksavo naują saulės elementų efektyvumo rekordą – 25,2 proc.

actu.epfl.chtechnologijos.lt

4:
  Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip galima būtų padaryti bet kokiu kampu nematomą objektą

Monrealio nacionalinio mokslinių tyrimų (INRS) instituto tyrėjai Optica žurnale publikavo tyrimą, aprašantį naują nematomo apsiauto kūrimo būdą. Jų įrenginys, pavadintas spektrinio nematomumo apsiautu, yra pirmasis, kuris manipuliuoja objektą apšviečiančios šviesos spalva (bangų dažniu) ir paverčia jį nematomu.
„Mūsų darbas yra proveržis nematomumo apsiaustų kūrimo srityje,” sakė tyrimo autorius José Azaña pranešime spaudai.

www.osa.orgtechnologijos.lt

5:
  Trigubai didesnė ličio jonų baterijų talpa

Mokslininkai iš geležies fluorido sukūrė naują katodo medžiagą, pranokstančią tradicinių ličio jonų baterijų talpą
Nenumaldomai augant išmaniųjų įrenginių, elektromobilių ir atsinaujinančios energijos poreikiui, mokslininkai ieško ličio jonų baterijų talpos padidinimo būdų. Tyrėjams pavyko gerokai pasistūmėti šia kryptimi.
Merilendo universiteto (UMD), JAV Energijos departamento (DOE) Brukheiveno nacionalinės laboratorijos ir JAV Armijos tyrimų laboratorijos tyrėjai sukūrė ir ištyrė naują katodo medžiagą, kuri galėtų patrigubinti ličio jonų baterijų elektrodų energijos tankį.
Ličio jonų baterijų anoduose naudojamo grafito energijos talpa gerokai didesnė už katodų galimybes, todėl pagrindinė ličio baterijų energijos tankio didinimo kliūtis yra katodo medžiaga.
UMD mokslininkai susintetino naują katodo medžiagą, pagamintą iš modifikuoto geležies trifluorido (FeF3). Tokias medžiagas mokslininkai katodams panaudoti siekė jau seniai, nes jų savybės geresnės už tradicinių katodų medžiagų – nors pačios cheminės reakcijos labai efektyvios, tačiau jų metu perduodamas vos vienas elektronas, tad jų energijos talpa ribota. Tuo tarpu geležies trifluoridas perduoda tris elektronus. Tačiau jo reakcija nėra iki galo grįžtama.
Dabar mokslininkams, pasinaudojant pažangia skaičiavimo technika pavyko išnagrinėti reakcijų mechanizmus atominiu lygiu ir padaryti reakciją labai grįžtama, sumažinus geležies dalelių dydį. UMD mokslininkai teigia, kad tokia tyrimo strategija gali būti panaudota ir kitoms medžiagoms, bei baterijų sistemoms.

www.technology.org




6:
  Molekulinis alkoholio rinkimosi vietoje kito atlygio mechanizmas

Naujas eksperimentas rodo, kad alkoholizmas iki šiol buvo tiriamas netinkamai: kodėl vieni tampa priklausomi nuo alkoholio, o kiti – ne?

science.sciencemag.orgtechnologijos.lt

7:
  Tyrėjai sukūrė naują vandens skaidymo katalizatorių

Hiustono universiteto ir Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai pranešė sukūrę nebrangų hibridinį katalizatorių, kuriuo galima nebrangiai skaidyti vandenį ir šis būdas gali būti nesunkiai komercializuotas.
Daugumoje vandens skaidymo sistemų naudojami du katalizatoriai, vienas atskelia vandenilį, o kitas išskiria deguonį. Naujasis geležies ir dinikelio fosfido katalizatorius, kuriuo padengiamas dabar naudojamas Renėjaus nikelis – „nikelio putos“, – atlieka abi funkcijas.
Tyrėjai teigia, kad jis gali dramatiškai sumažinti vandenilio gavimo iš vandens energijos sąnaudas.
Dabar daugiausiai vandenilio pagaminama, naudojant metano reformingą ir gazifikuojant anglis. Šie metodai palieka didelį anglies pėdsaką, vandenilį gaunant iš vandens naudojami brangūs platinos grupės metalų katalizatoriai.

phys.org

9:
  Taukuotas Paukščių Takas: naujame tyrime atskleidžiami faktai apie riebalus kosmose

UNSW Sidnyje ir Turkijos Ege universiteto tyrėjai laboratorijoje pagamino medžiagas, kurių savybės analogiškos tarpžvaigždinėms dulkėms ir panaudojo šiuos rezultatus, įvertindami „kosminių riebalų“ kiekį Paukščių Take.
Įvairiose organinėse medžiagose yra anglies, kuri, manoma, būtina gyvybei. Tačiau jos tikslus kiekis nežinomas ir tik pusė randama tarp žvaigždžių gryna forma. Likusi yra chemiškai susijungusi į dvi pagrindines formas, panašią į riebalus (alifatinę) naftalininę (aromatinę).
UNSW / Ege komanda pamėgdžiojo organinių molekulių formavimąsi iš anglies žvaigždžių, anglies turinčią plazmą žemoje temperatūroje išplėsdami vakuume. Gauta medžiaga buvo surinkta ir išanalizuota. Magnetiniu rezonansu ir spektrokopija jie nustatė, kaip stipriai medžiaga sugeria infraraudonuosius spindulius, alifatinės anglies markerius.
Paaiškėjo, kad vienam milijonui vandenilio atomų tenka apie 100 riebiosios anglies atomų, o tai atitinka nuo ketvirčio iki pusės visos žinomos anglies. Paukščių Take tai yra maždaug 10 milijardų trilijonų trilijonų tonų riebios medžiagos.
Dabar komanda nori nustatyti naftalininės anglies kiekį, ką laboratorijoje atlikti bus dar sunkiau. Tvirtai nustatę abiejų tipų anglies kiekius dulkėse, jie galės tiksliai pasakyti, kiek šio elemento prieinama gyvybei kurti.

newsroom.unsw.edu.au

9:
  Astronomai pirmą kartą tiesiogiai užfiksavo planetos gimimą

Astronomai gavo už 113,4 parsekų (370 šviesmečių) oranžinės nykštukės dulkių diske besiformuojančios planetos atvaizdą.
Žvaigždė vadinasi PDS 70 ir astronomai seniai įtarė, kad apie ją skrieja planeta. Jie pavadino ją PDS 70b.
Astronomams keletą protoplanetinių diskų yra pavykę aptikti, ir net gauti jų spektro duomenis.
Bet iš tikrųjų nufotografuoti gimstančią planetą ne taip lengva.
PDS 70 buvo geras kandidatas tokiems tyrimams. Jos protoplanetinis diskas didelis, apie 130 astronominių vienetų (Kuiperio juosta yra vos už 50 a.v.).
Tačiau vis viena reikėjo naudoti specialaus planetų paieškos instrumento SPHERE koronografą ir poliarizacinius filtrus.
Protoplanetinio disko plyšyje aptikta planeta kelis kartus didesnė už Jupiterį, nuo žvaigždės nutolusi per 22 a.v., tai yra, kiek toliau, nei Uranas nuo Saulės. Jos metai trunka 120 Žemės metų, o jos paviršiaus temperatūra – apie 1200 kelvinų.
Nors ji nėra potencialiai gyvenama, tokia, besiformuojanti planeta yra pirmoji kuri buvo patvirtinta, kaip tokia, o tai svarbu visai planetologijai.

www.sciencealert.com

10:
  Dviejų nulių zona: šalčiausia vieta Žemėje yra dar šaltesnė, nei manė mokslininkai

2013 metais, analizuojant palydovų duomenis, Rytų Antarktidos plokščiakalnyje tarp Argus kupolo ir Fuji kupolo buvo nustatytos išsibarsčiusios itin šalto oro kišenės — temperatūros čia nusileisdavo iki minus 93 laipsnių pagal Celsijų.
Tačiau nauja tų pačių duomenų analizė rodo, kad tinkamomis sąlygomis šios temperatūros gali nukristi iki beveik -100 °C, o tai ko gero žemiausia Žemėje galinti natūraliai susidaryti temperatūra, skelbia naujai išnagrinėję duomenis tyrėjai.

www.livescience.com


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(6)
(1)
(5)

Komentarai ()

Susijusios žymos: