10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–23) ()
1: Rekordinis kvantinis susietumas;
2: Senoji duona kasdieninė;
3: Drebanti Meksika atsiveria;
4: Kas galima Jupiteriui;
5: „Moraliai leistini“ kūdikiai;
6: Deimantiniai požemiai;
7: SilicisX;
8: Greičiausias suktukas;
9: Ištiesinta plazma;
10:Dramatiškas srovių lėtėjimas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fizikai sugebėjo į 6 susietus fotonus sutalpinti po 3 kubitus, taip sukurdami 18 kubitų sistemą. Kuo tai nuostabu? Kvantiniuose kompiuteriuose naudojamais elementariais informacijos vienetais, kvantiniais bitais – kubitais – skaičiavimus galima atlikti daug efektyviau, nei įprastais kompiuteriais. Kvantiniai kompiuteriai dar yra pačioje vystymosi pradžioje, ir tokie pasiekimai, kaip šis Kinijos Mokslo ir technologijos universiteto (USTC) sugebėjimas supakuoti tiek daug kubitų į tiek mažai dalelių, atveria naujus kelius.
Anksčiau, jei būtų norima sukurti 18 kubitų, tektų sukurti 18 susietų dalelių, po 1 kubitą, o tai lėtas procesas.
Netgi šiame eksperimente, kol buvo susieti 6 fotonai, reikėjo laukti „daug sekundžių“ – o kompiuterių pasaulyje tai jau amžinybė, nes kiekvienam skaičiavimui susietumas turi būti sukurtas iš naujo. O kiekvienos susietos dalelės pridėjimas utrunka ilgiau, nei prieš tai buvusios, tad pridedant po vieną kubitą, tai būtų visiškai beprasmiška.
Tyrėjai susietose dalelėse (šiuo atveju – fotonuose) tris kubitus sutalpino, pasinaudodami fotonų laisvės laipsniais.
Toks išdėstymas ateityje gali suteikti galimybę atlikti skaičiavimus, kurie buvo apsvarstyti tik teoriškai ir niekados neišbandyti.
Tradiciškai istorikai ir archeologai duoną sieja su žemdirbystės aušra – kai žmonės pradėjo kultūrinti tokius augalus kaip kviečiai, auginti juos ir iš jų gaminti miltus. Radinys senoviniame Vidurio Rytų akmens statinyje duonos kepimą nukėlė dar 4000 metų į praeitį
Dažniausiai žemės drebėjimai linksniuojami dėl savo griaunamosios galios, bet vienas žemės drebėjimas Meksikoje archeologams buvo nepaprastai naudingas: jis atvėrė slaptą šventyklą, kuri šimtus metų tūnojo piramidės viduje.
Rasta dvylika naujų Jupiterio palydovų — 11 „normalių“ ir vieną „keistuolį“. Taip žinomų Jupiterio palydovų skaičius pakilo iki 79 — Saulės sistemojen daugiau neturi niekas.
carnegiescience.edutechnologijos.lt
Nuffieldo bioetikos taryba (NCB), nepriklausoma JK organizacija, analizuojanti etines biologijos ir medicinos problemas, paskelbė pranešimą apie žmogaus genomo redagavimą ir dauginimąsi.
Pranešime skelbiama, kad žmonių embrionų, spermos ar kiaušinėlių redagavimas „morališkai leistinas“, jei redagavimas iš embriono kilusioms kartoms „nepablogina būsenos, nepadidina diskriminacijos ar atskirties visuomenėje“. NCB pranešime neteigiama, kad turėtume redaguoti embrionus tik terapiniais tikslais, tad, etikos požiūriu, kosmetinės redagavimo priežastys yra pateisinamos. Tačiau pranešimas jokiu būdu nesiūlo beatodairiškai imtis embrionų redagavimo – dar būtina atlikti daugiau tyrimų, nustatyti saugumo standartus, viešai apsvarstyti technologijos naudojimą ir galimas pasekmes. Be to, reikia įvertinti potencialias grėsmes individams, jų grupėms ar visuomenei bei sukurti stebėjimo ir nenumatytų pasekmių pasireiškimų sprendimo sistemą.
NCB nerašo įstatymų ir nenustato standartų, tačiau jos rekomendacijos svarios, tad, nors iki vaiko iš redaguoto embriono gimimo dar praeis ne vieni metai, NCB „žalia šviesa“ yra daug žadantis ženklas norintiems sukurti savo svajonių kūdikį.
Žemės gelmėse gali glūdėti daugiau nei kvadrilijonas tonų deimanto, tvirtina Masačusetso technologijų instituto (MIT) ir kitų mokslo įstaigų specialistai. Tačiau vargu ar šios žinios paskatins deimantų karštinę – mokslininkai numato, kad brangakmeniai slypi daugiau nei 160 km gylyje po planetos paviršiumi, o žmogus net dešimtadalio šio atstumo nėra nusikapstęs gilyn, rašo phys.org.
Daugelį metų mokslininkai silicį laikė labai perspektyvia ličio jonų baterijų medžiaga – naudojant silicinio anodą, baterijos talpa, lyginant su esamomis baterijomis, turėtų padidėti 10 kartų. Visgi, tai tėra teorija, kadangi realybėje vykstant įkrovimo ciklams silicis gana lengvai skyla.
Per minutę apsisukantis 60 milijardų kartų, jis gali būti panaudojamas daug kur, taip pat ir medžiagų moksle, tiriant įvairių medžiagų savybes ekstremaliose sąlygose
Šis vilkelis sukurtas iš silicio oksido ir levituojamas giliame vakuume lazeriu. Lazeris galis veikti tiesiai arba apskritimu — veikiamas tiesiu spinduliu, vilkelis vibruoja, o apskritu – sukasi.
Besisukantis vilkelis veikia kaip rotorius, o vibruojantis, – kaip instrumentas mažų jėgų ir momentų matavimui, torsioninės svarstyklės. Tokio tipo instrumentais buvo atrasta gravitacinė konstanta ir Žemės tankis, tačiau patobulintais jų variantais bus galima tyrinėti kvantų mechaniką ir vakuumo savybes.
Termobranduolines reakcijas maitinančios plazmos temperatūra ir tankis tokamakuose dažnai svyruoja. Šiems svyravimams sutapus su kitais plazmos nestabilumais, gali kilti reakcijas nutraukianti „ideali audra“. Tačiau kai kurios plazmos tokių „pjūklo dantų“ svyravimų nepatiria ir mokslininkai šio mechanizmo ilgai nesuprato.
JAV Energetikos departamento (DOE) Princetono plazmos fizikos laboratorijoje (PPPL) buvo atliktos sudėtingos proceso simuliacijos, galinčios parodyti vadinamojo „magnetinio svyravimo pompavimo“ kilimo mechanizmą.
Šis mechanizmas riboja karštą plazmą, kurioje vyksta termobranduolinės reakcijos, sulaikančios srovės stiprį ir pats save reguliuoja.
PPPL simuliacijos gali padėti išvengti pavojingų svyravimų ir padėti tokiems eksperimntams, kaip ITER.
Sulėtėjimas yra dešimteriopai didesnis, nei tikėtasi.
Naujas tyrimas rodo, kad Atlanto vandenyno srovių sulėtėjimą sukelia ne globalus atšilimas, o tai yra reguliarus, dešimtmečius trunkantis ciklas, ne vieną dešimtmetį veiksiantis temperatūras.
Okeonografai numatė, kad Atlanto cirkuliacija dėl globalaus atšilimo turėtų sulėtėti, tai parodė ir tyrimai. Tiesioginiai srovės stiprumo matavimai atliekami nuo 2004 balandžio. O sulėtėjimas nuo tada buvo 10 kartų didesnis, nei tikėtasi.
Daugelis susitelkė į faktą, kad šio apytakos rato greitis didėja itin sparčiai ir, jei tendencija tęsis, ištiks katastrofa, ledynmetis. Paaiškėjo, kad artimoje ateityje to nenutiks. Tokia sparti kaita gali būti natūralaus ciklo dalis ir jau esama ženklų, kad lėtėjimas baigiasi, tad nereikia jaudintis kad cirkuliacija artimiausiu metu nutrūks – tai gera naujiena. O bloga naujiena, kad artimiausiais dešimtmečiais vandenyno paviršiaus temperatūra pradės kilti sparčiau.