10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–30)  ()

1: Virgin – vis aukštyn;

2: Egzoplanetų medžiotojas pradėjo darbą;

3: Alzheimerio vilties blyksnis;

4: Kruvinasis Mėnulis;

5: Marso ežerai;

6: Naujos dvimatės medžiagos;

7: Rekordinis elektroninis mikroskopas;

8: Seniausia sausumos gyvybė;

9: Spinduliuojantis vynas;

10: Artimesnis kosmosas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-07-30 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–30)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Virgin Galactic VSS Unity kosmolėkis pirmą kartą pasiekė mezosferą

Liepos 26 dieną trečiajam raketų bandomajam skrydžiui pakilo naujausias Virgin Galactic kosmolėkis, pakilęs aukščiau atmosferoje nei ankstesniais kompanijos bandymais.

www.space.comtechnologijos.lt

2:
  Naujasis NASA planetų medžiotojas pradėjo nežemiškų pasaulių paieškas

Naujausias NASA planetų paieškų telekopas Transiting Exoplanet Survey Satellite (TESS), skirtas ne pernelyg toli nuo žvaigždžių skriejančių egzoplanetų paieškai, liepos 25 dieną oficialiai pradėjo darbą.
TESS pirmuosius duomenis į Žemę atsiųs rugpjūtį, ir po to naujus stebėjimus siųs kas 13,5 dienos.
Balandžio 18 dieną paleista TESS seka žymiojo NASA Kepler teleskopo, kuris per dvi misijas aptiko 2 650 patvirtintų egzoplanetų, pėdomis. TESS irgi ieškos per žvaigždžių diską skriejančių planetų sukeliamo menko pritemimo.
Bet kitaip nei Kepleris, TESS per visą du metus truksiančią misiją tirs ne mažą plotelį, o beveik visą dangų. Didžiausias dėmesys bus skiriamas 200 000 ryškiausių žvaigždžių.
TESS kūrėjai apskaičiavo, kad instrumentas turėtų aptikti apie 1 600 naujų egzoplanetų,tarp kurių kai kurios bus Žemės dydžio.
Kai kurias TESS pastebėtas planetas tirs NASA Webb kosminis teleskopas, galėsiantis tirti tų planetų atmosferas ir pradėti jas charakterizuoti tiksliau, nei gali TESS.

www.space.com

3:
  Precizinė medicina siūlo vilties spindulėlį sergantiems Alzheimerio liga

Ne vieną dešimtmetį trunkanti efektyvių Alzheimerio ligos prevencijos priemonių paieška kupina nesėkmių, tad belieka tikėtis, kad nebūsime vienas iš dešimties, kam bus tokia diagnozė nustatyta.
Bet precizinė medicina — būdas, keičiantis vėžio ir plataus spektro kitų ligų gydymą — gali padėti išgydyti ir Alzheimerio ligą. Nauji gydymo tikrinimo būdai turėtų sparčiau aptikti tinkamus vaistus ir gal net pacientus, kuriems jie veiks geriausiai.
Šią savaitę demencijos specialistų tarptautinėje konferencijoje Čikagoje aptarė du naujus eksperimentinius vaistus — BAN2401 ir Anavex 2-73— kurie galėtų sėkmingai padėti kai kuriems sergantiesiems.
BAN2401 atveju sėkmingi 856 pacientų su ankstyva Alzheimerio ligos stadija atgaivino hipotezę, kad mažinant baltymų, vadinamųjų amiloidinių plokštelių sankaupas smegenyse, galima sulėtinti ar netgi apgręžti atminties praradimo ir kognityvinių gebėjimų menkimo simptomus.
AL gydymui stengiamasi perimti kitų ligų gydymo patirtį, kai vaistai pritaikomi konkrečiam pacientui, o ne stengiamasi sukurti tinkantį visiems preparatą. Bandydami Anavex2-73, tyrėjai nuskaitė subjektų genomus, tikėdamiesi rasti genetinius žymenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti geriau reaguosiančius į vaistą.
Ištyrę daugiau nei 33 000 genų, jie aptiko du genų variantus, trukdančius veikti vaistui veikti. Šie variantai būdingi maždaug penktadaliui žmonių.

medicalxpress.com

4:
  „Kruvinasis Mėnulis“ – ilgiausias šimtmečio užtemimas

Penktadienį buvo galima stebėti ilgiausią „kruvinojo Mėnulio“ užtemimą, kuris dar sutapo su arčiausiai per 15 metų esančiu Marsu.
Maždaug pusėje pasaulio, palydovą Žemės šešėlis dalinai ar visą dengė nuo 17:14 iki 23:28 GMT— šešias valandas ir 14 minučių.
Visiško užtemimo, kai Mėnulis atrodė tamsiausias, periodas truko nuo 19:30 iki 21:13 GMT.
Tuo pat metu nakties danguje šalia Mėnulio buvo matomas Mėnulis, lengvai matomas plika akimi

phys.org

5:
  Marse - net 20 km skersmens skysto vandens ežeras

Mokslininkai aptiko įrodymų, kad Marse egzistuoja skystas vanduo. Jie mano, kad po Raudonosios planetos pietų poliaus ledynų kepure tyvuliuoja 20 km skersmens skysto vandens ežeras.

www.space.comtechnologijos.lt

-->




6:
  Nauja dvimatė medžiaga gali atlikti saulės energijos panaudojimo revoliuciją

2004 metais išskyrus grafeną, prasidėjo naujų dvimačių – viensluoksnių, nuo vieno atomo iki kelių nanometrų storio – medžiagų kūrimo varžybos. Jų unikalios savybės svarbios nanotechnologijoje ir nanoinžinerijoje.
Tarptautinė tyrėjų grupė, kurioje yra ir Brazilijos mokslininkai, susiję su Campinas universitetu (UNICAMP), sėkmingai sukūrė tokių savybių turinčią medžiagą.
Tyrėjai išskyrė 2D medžiagą, kuria pavadino hematenu, iš paprasčiausios geležies rūdos. Medžiaga tėra trijų atomų storio ir turi fotokatalitinių savybių. Inovacija aprašyta Nature Nanotechnology publikuotame straipsnyje.
„Mūsų susintetinta medžiaga gali kaip fotokatalizatorius skaidyti vandenį į vandenilį ir deguonį, tad iš vandenilio galima išgauti elektrą, neskaitant kitų potencialių pritaikymų,“ sakė Douglas Soares Galvão, vienas iš tyrimo autorių.
Hematenas taip pat galėtų būti naudojamas ir spintronikoje (magnetoelektronikoje).

phys.org

7:
  Naujuoju elektroniniu mikroskopu pasiekta rekordinė raiška

Naujuoju elektroniniu mikroskopu potencialiai galėtų būti tiriamos gyvos ląstelės, jų nepažeidžiant.
Nauju elektroninės mikroskopijos būdu EMPAD( electron microscope pixel array detector) galima ne tik išvysti atskirus atomus, bet tuo pačiu metu ištirti ir kai kurias jų savybes.
Žunale Nature rašoma, kad tyrėjams pavyko užfiksuoti 0,039 nm atstumą – mažesnį už patį mažiausią atomą. Netgi naudojant mažą galingumą, mikroskopo skiriamoji geba buvo tokia gera, kad komandai pavyko aptikti vieno sieros atomo trūkumą molibdeno disulfido sluoksniuose.
Kadangi EMPAD nustato ne tik elektronų kryptį, bet ir greitį, pavyksta pasiekti itin didelę raišką ir komanda tikra, kad ją galima naudoti ir gyvoms ląstelėms. Kadangi elektronų spindulio energija mažesnė, nei įprastai naudojama elektroninėje mikroskopijoje, šią technologiją galima naudoti ląstelėse vykstančių procesų stebėjimui, nepakenkiant pačiai ląstelei.

www.nature.com

8:
  Oldest Evidence for Life on Land Unearthed in South Africa

Naujas tyrimas rodo, kad prieš maždaug 3,22 milijardus metų tuomet tekėjusios upės akmenis dengęs mikrobų sluoksnis atrastas Pietų Afrikoje, gali būti seniausios sausumos gyvybės įrodymai.
Šie sausumos gyvybės įrodymai yra maždaug puse milijardo metų naujesni už ankstesnį rekordą — prieš dešimtmečius rastas mikrobų fosilijas Pietų Afrikoje ir Australijoje.
Idėja, kad sausumoje gyvybė galėjo atsidurti taip seniai, iškelta jau prieš keletą dešimtmečių, tačiau tai patvirtinantys įrodymai aptikti tik dabar.

www.livescience.comtechnologijos.lt

9:
  Fukušimos branduolinės katastrofos pėdsakai Kalifornijos vyne

Po 2011 metais Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos į aplinką pasklidusios radioaktyvios atliekos užteršė vandenį ir maistą. Po septynerių metų katastrofos pėdsakai aptikti kitoje pasaulio pusėje — Kalifornijos vyne.

www.livescience.comtechnologijos.lt

10:
  Kosmosas per 20 km priartėjo prie Žemės

Ar pajutote? Ar pasidarė ankščiau? Ar pastebėjote, kad kosmosas, na, nežinau, priartėjo per 20 kilometrų?

www.livescience.comtechnologijos.lt


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Vytautas Povilaitis
(13)
(0)
(13)

Komentarai ()

Susijusios žymos: