Istorija apie dviejų itin žinomų pasaulio genijų priešpriešą: kokie iš tiesų buvo Nikolo Teslos ir Thomo Edisono santykiai? (6)
Tikriausiai jau esate girdėję apie žymiąją konkurenciją tarp dviejų elektros inžinerijos milžinų – Nikolo Teslos ir Thomo Edisono. Šių vyrų darbas pakeitė žmonijos gyvenimą. Tačiau kokie iš tiesų buvo šių dviejų vyrų santykiai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
N. Tesla, kurio tėvas buvo serbas, pradėjo savo karjerą telefonų kompanijoje Budapešte (Vengrija). 1882 metais jis išvyko į Paryžių, kur įsidarbino „Continental Edison“ kompanijoje. Jo tiesioginiam vadovui parašius teigiamą rekomendaciją, kurioje N. Tesla buvo apibūdinamas kaip genijus ir lyginamas su pačiu T. Edisonu, jis buvo pakviestas dirbti JAV.
Nors T. Edisonas įdarbino N. Teslą, jis jaunuolio idėjas laikė nuostabiomis, bet nepraktiškomis. T. Edisonas savo darbe daugiausiai kliovėsi ilgais ir kruopščiais eksperimentais, kurie nuvesdavo jį prie vieno ar kito išradimo, o šį metodą, anot istorikų, jis naudojo dalinai dėl bendro išsilavinimo trūkumo.
O štai N. Tesla buvo svajoklis, kuris turėjo išsilavinimą elektros inžinerijos srityje, o tai jam leido išgryninti teorijas prieš kokią nors idėją pritaikant praktikoje.
Vėliau abu vyrai itin kritikavo vienas kito darbus.
N. Tesla buvo verminofobas – apsėstas švara ir bakterijų naikinimu. Teigiama, kad per dieną vyras sunaudodavo net 17 rankšluosčių ir itin bjaurėjosi tuo, kad moterys dėvi auskarus. Kartą laikraščiui „New York Times“ jis pasakojo, kad T. Edisonas neturi jokių pomėgių, jam nerūpi jokie malonumai ir gyvena nesilaikydamas net elementariausių higienos taisyklių.
Tiesa, vyrai turėjo ir panašumų. Jie abu buvo egocentriški ir abiems jiems reikėdavo itin mažai miego, o jam skirtą laiką išnaudodavo darbui.
Pačia nepraktiškiausia N. Teslos idėja T. Edisonas laikė kintamosios srovės technologiją, skirtą masiniam naudojimui. T. Edisonas teigė, kad jo paties atrasta pastovioji srovė buvo pranašesnė tuo, kad sugebėdavo išlaikyti mažesnę įtampą keliaujant pas vartotoją, dėl ko buvo saugesnė. Tačiau kintamosios srovės technologija, kuri leidžia energijos tėkmei periodiškai keisti kryptį, yra praktiškesnė siekiant perduoti didžiulius energijos kiekius. Tuo metu pastovioji srovė leido tiekti energiją ne didesniu, nei 1,6 kilometro spinduliu nuo jos šaltinio.
Šis nesutarimas tarp šių vyrų vėliau buvo pavadintas srovių karu. N. Tesla aiškino, kad galėtų padidinti T. Edisono generatorių prototipų efektyvumą, kol galiausiai T. Edisonui įgriso šios kalbos ir jis leido N. Teslai pabandyti tai padaryti. Vėliau N. Tesla netgi teigė, kad T. Edisonas jam pasiūlė 50 000 dolerių atlygį, jeigu jam pavyks.
N. Tesla be paliovos dirbo kelis mėnesius ir padarė didžiulį progresą. Tačiau kai N. Tesla paprašė pažadėto atlygio, T. Edisonas pareiškė, kad tai tebuvo pokštas. Vietoje to, T. Edisonas pakėlė N. Teslos atlyginimą 10 dolerių per mėnesį. Supykęs N. Tesla metė darbą ir kelis mėnesius dirbo atsitiktinius darbus Niujorko mieste. Ilgainiui N. Tesla surinko pakankamai pinigų ir įkūrė „Tesla Electric Light“ kompaniją, kurioje jis sukūrė kelis sėkmingus patentus, tarp kurių buvo kintamosios srovės generatoriai, kabeliai, transformatoriai, lempos bei 100 arklio galių kintamosios srovės variklis.
N. Tesla neturėjo verslininko gyslelės, todėl visus savo patentus už kuklią, bet pakankamą 1 milijono dolerių sumą pardavė išradėjui ir verslininkui George‘ui Westinghouse‘ui, kuris taip pat nesutarė su T. Edisonu. Tiesą sakant, G. Westinghouse‘as ekonomine prasme buvo didesnis kovotojas srovių kare nei N. Tesla.
G. Westinghouse‘o ir N. Teslos bendradarbiavimas leido išpopuliarinti kintamąją srovę, o tai labai nepatiko T. Edisonui. Taigi, galiausiai kintamoji srovė „laimėjo“. G. Westinghouse‘as išpildė N. Teslos svajonę ir pastatė elektros jėgainę prie Niagaros krioklio, kuri tiekė elektros energiją visam Niujorko miestui. Ši elektrinė buvo pastatyta naudojant tuos pačius principus, kurie yra taikomi elektros energijos sistemoms ir šią dieną.
Tačiau iš dalies buvo teisus ir T. Edisonas – kintamoji srovė negali tiesiogiai aprūpinti elektra eilinių vartotojų, todėl galiausiai vartotojus elektra pasiekia naudojant pastoviąją srovę (štai kas vyksta jūsų nešiojamųjų kompiuterių elektros laido stačiakampio formos dėžutėje).
Konvertuojant srovę iš kintamosios į pastoviąją iššvaistoma daug elektros energijos (vėlgi, prisiminkime, kokia karšta ta nešiojamojo kompiuterio laido stačiakampio formos dėžutė).
Pasaulyje yra atliekama daug tyrimų, kurie mėgina priversti kintamąją ir pastoviąją sroves dirbti kartu, kad mūsų elektros sistema dirbtų efektyviau.
N. Tesla taip atsiliepė apie T. Edisoną: „Jeigu jam šieno kupetoje reikėtų surasti adatą, jis nė nemėgintų svarstyti, kurioje šieno kupetos dalyje adata greičiausiai yra, o iškart imtųsi darbo, su karštligišku bitės kruopštumu, apžiūrėdamas kiekvieną šiaudą, kol surastų ieškomą objektą. Aš buvau jo tokio elgesio liudininkas, žinantis, kad nedidelė teorija ir paskaičiavimas būtų leidęs sutaupyti 99 procentus jo laiko“. – „New York Times“, 1931 metų spalio 19 dienos numeris (kitą dieną po T. Edisono mirties).