10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–10) (1)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis Madagaskaro šnypščiantis tarakonas yra tarakono ir roboto hibridas.
Tokia vabzdžių kaip minirobotų platformų, panaudojimo sritis itin plati – nuo paieškų ir gelbėjimo iki nacionalinės gynybos.
Tarakonai robotai nėra naujieną – vabzdžių biorobotų platformos tyrinėjamos didesniąją dalį praėjusio dešimtmečio. Bet tokias miniatiūrines robotų sistemas kurti nelengva, ir technologija veikia ne visada.
Greitai žurnale Proceedings of the Conference on Cognitive Computational Neuroscience pasirodysiančioje publikacijoje Dutta, elektros ir kompiuterijos asistuojantis profesorius, besispecializuojantis kontrolės sistemų optimizavime ir kiberfizinėse sistemose kartu su studentu Evanu Faulkneriu, pranešė sukūrę mikrograndyną, kuriuo, jų teigimu, galima patikimiau ir tiksliau kontroliuoti vabzdžių judėjimą.
Nuo kitų panašių kontrolės sistemų UConn išsiskiria suteikiama didesne vabzdžio judėjimo kontrole, realaus laiko vabzdžio atsako į stimuliavimą transliavimu ir daugiakanaliu vabzdžio nervinio audinio stimuliavimu.
Nors naujas įrenginys tikrai yra žingsnis link robotų vabzdžių technologijos, Dutta pripažįsta, kad dar reikia daug daugiau tyrimų. Vabzdiniai biobotai ar yra, galima sakyti, lervos stadijoje.
„Junona“zondo duomenys padėjo mokslininkams sudaryti trimatį Jupiterio magnetinio lauko atvaizdą ir pasirodė visiškai nepanašus į Žemės: pavyzdžiui, dipolinė magnetinio lauko dalis yra tik pietiniame dujinės milžinės pusrutulyje.
„Junona“ Jupiterį pasiekė 2016 metų liepą. Pagrindinė poliarine orbita skriejančio aparato užduotis atmosferos, magnetinio lauko ir magnetosferos tyrimai, vidinės Jupiterio struktūros tyrimai, o taip pat vėjų žemėlapio sudarymas.
Kimberly Moore su kolegomis iš Harvardo, naudodami „Junonos“ magnetometro duomenis, surinktus per aštuonis skrydžius apie Jupiterį, sudarė magnetino lauko modelį įvairiuose gyliuose — nuo paviršiaus (kuriuo laikomas vienas Jupiterio spindulys) iki tikėtinos vandenilio perėjimo į metalinę būseną ribos (0,85 spindulio).
Jupiterio magnetinis laukas skiriasi nuo visų kitų planetų magnetinių laukų. Jupiteryje didelė dalis magnetinio srauto iš dinamos srities išeina siaura juosta šiauriniame pusrutulyje ir iš dalies grįžta į izoliuotą sritį prie ekvatoriaus (straipsnio autoriai šią sritį vadina Didžiąja žydraja dėme). Kitoje planetos dalyje laukas gerokai silpnesnis.
Be to, jie išsiaiškino, kad pietiniame planetos pusrutulyje magnetinis laukas dipolinis, o šiauriniame sutelkta jo nedipolinė dalis. Tai rodo, kad Jupiterio dinama veikia ne viename, o keliuose skirtingų savybių sluoksniuose. Neseni „Junonos“ stebėjimai rodo, kad dujinė milžinė gali turėti visiškai ar dalinai vandenilyje ištirpusį uolienų ir ledo branduolį, siekiantį pusę planetos spindulio. Jame gali būti du sluoksniai — viršutinis, praktiškai iš gryno vandenilio ir apatinis — pilnas ištirpusių uolienų ir ledo. Atsižvelgiant į „Junonos“ užfiksuotus šilumos srautus, jie gali būti nestabilūs,
Aiškūs metalinio vandenilio sluoksniai galėtų paaiškinti neįprastą planetos magnetinį lauką — kad būtų gauta daugiau informacijos, reikės daugiau „Junonos“ praskridimų, ypač antroje misijos dalyje, kai zondo orbita bus patogesnė magnetosferos stebėjimams.
Japonijos mokslininkų grupė, kurianti vadinamąjį kosminį liftą, šį mėnesį atliks pirmąjį bandymą orbitoje su mažyčiu jo modeliu, kad patikrintų šios technologijos galimybes.
Už 19 km nuo DB krantų Airijos jūroje, Danijos kompanijos Ørsted 87 vėjo generatorių jėgainės galia yra 659 MW — tiek pakanka beveik 600 tūkstančiams britų namų ūkių.
Bendras jėgainės plotas, kaip 20 tūkstančių futbolo aikščių (145 km. km). 659 MW galią naudojami du vėjo generatorių tipai: 40 Siemens Gamesa, kurių aukštis 188 metrų (kiekvienas gali sugeneruoti po 7 MW) ir 47 MHI Vestas generatoriai (195 aukščio ir 8 MW galios).
Iš pirmo žvilgsnio atsitiktinė pirminių skaičių struktūra nė iš tolo nėra tokia išbarstyta, kaip manyta. Nauja Princetono universiteto tyrėjų analizė aptiko pirminių skaičių struktūras, kurios panašios į atomų išsidėstymą tam tikrose kristališkose medžiagose.
Tyrėjai aptiko stulbinamą panašumą tarp ilgų pirminių skaičių sekų ir struktūrų, gaunamų, apšviečiant rentgeno spinduliais medžiagas ir taip nustatant vidinį atomų išsidėstymą. Ši analizė gali padėti itin tiksliai nuspėti pirminius skaičius.
Pirminiai skaičiai dalijasi tik iš 1 ir savęs. Labai dideli pirminiai skaičiai yra daugelio kriptografijos sistemų pagrindas. Pirminiai skaičiai atrodo išsibarstę atsitiktinai, nors tam tikrą tvarką matematikai buvo aptikę ir anksčiau. Pirmieji pirminiai skaičiai yra 2, 3, 5, 7 ir 11, o kuo toliau, tuo jie labiau išsibarstę.
Torquato su kolegomis išsiaiškino, kad žvelgiant dideles skaičių linijos atkarpas, pirminiai skaičiai yra tvarkingesni, nei manyta, ir jiems būdinga vadinamoji „hipervienodumo“ savybė.
Hipervienodų medžiagų tvarka dideliais atstumais yra ypatinga ir joms priklauso kristalai, kvazikristalai ir tam tikros netvarkingos sistemos. Hipervienodumas būdingas paukščių akių kūgeliams, tam tikriems retiems meteoritams ir didelio masto visatos struktūroms.