10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–15) ()
1: Ar proga Marse pasikartos?;
2: Traškanti sąjunga danguje;
3: Dvynių gimimas;
4: Vienalytis gimimas;
5: Prisiminta sklerozė;
6: Hubblo pabaiga (?);
7: Senieji kauleliai;
8: Mėnmėnuliai;
9: Pirmieji patiekalai;
10: Ultraspartieji kadrai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš tris mėnesius prasidėjus didžiulei smėlio audrai, marsaeigis užmigo ir kol kas neatsibudo. Bet misijos prižiūrėtojai dar nepraranda vilties, kad senukas Opportunity turi jėgų ištverti ir šį išbandymą.
www.space.comtechnologijos.lt
Ketvirtadienį įvyko Sojuz MS-10 avarija. Įgula gyva ir sveika, tačiau pirmą kartą po 40 metų nepavykęs Sojuzo startas gali pakenkti TKS likusiai įgulai ir kosmoso tyrimams. www.newscientist.comtechnologijos.lt Kinijos mokslų akademijos genetikų bandymai su pelėmis rodo, kad artėja diena, kai žmonija išmoks gyvūnus ir save pačius dauginti nelytiniu būdu.
Žurnale
Kinų mokslininkai naudojo genomo imprintingą. Tai procesas, lemiantis skirtingą to paties, tačiau gauto iš motinos arba tėvo, geno veikimą. Pirmieji tokie bandymai buvo atliekami dar 2004 m., kai tyrėjams iš Japonijos pavyko gauti peliukus iš dviejų motinų, be tėvo. Tam naudotos nesubrendusios kiaušialąstės, į kurias buvo įvedami genomai su įjungtais patino genais.
Šį Kartą mokslininkai iš Kinijos panaudojo embrioninių kamieninių ląstelių (EKL) DNR. Svarbiausia EKL savybė – jos gali vystytis į bet kurio tipo suaugusio organizmo ląsteles. Todėl jose galima palikti tik vieno tėvo DNR.
Į nesubrendusias pelių kiaušialąstes buvo įterpiama EKL. Naudodami CRISPR-Cas9 technologiją, genetikai išjungdavo genus. Taip pavyko gauti gyvybingus dviejų motinų palikuonius. Tik bėda, kad jaunikliai turėjo didelių defektų ir vystėsi lėčiau už gimusius iš patino ir patelės.Kodėl tai svarbu?
Pelių partenogenezės tyrimai gali lemti revoliucinius atradimus reprodukcijos srityje. Jei mokslininkai išmoks teisingai išjungti motinų arba tėvų genus, vienos lyties poros galės susilaukti vaikų.
Kai gyvenimą baigusi masyvi žvaigždė nesprogo, astronomai nežinojo, ką tai galėtų reikšti. Dabar aiškėja, kad tokia neišraiškinga baigtis yra niekada neregėtas kosminis fenomenas – dvinarės neutroninių žvaigždžių sistemos, kurioje dvi mirusių žvaigždžių liekanos sukasi surakintos mirties spiralėje.
Įvykis iPTF 14gqr (SN 2014ft) pirmą kartą buvo atrastas 2014 metų spalį, už 920 milijonų šviesmečių esančios spiralinės galaktikos pakraštyje.
Kad žvaigždė sprogtų kaip supernova, jos masė turi siekti bent aštuonias Saulės mases. Tokios supernovos metu sprogimo banga į kosmosą išsviedžia kelių Saulės masių medžiagą. Bwt iPTF 14gqr buvo išsviesta tik maždaug penktadalis Saulės masės.
Nors numatytas jau seniai, tokios išorinės masės neturinčios žvaigždės kolapsas užfiksuotas pirmą kartą.
Kad įvyktų branduolio kolapsas, žvaigždė iš pradžių turėjo būti gerokai masyvesnė.
Mokslininkai spėja, kad žvaigždė turi anksčiau nepastebėtą, tačiau labai tankia kompanionę – baltąją nykštukę, juodąją bedugnę ar kitą neutroninę žvaigždę, – išsiurbusią visą beveik visą medžiagą, palikdama tik ploną daug helio turintį sluoksnį.
Kadangi pagal šį scenarijų žvaigždės turėtų būti arti viena kitos, galiausiai jos susilies.
Nors toks įvykis užfiksuotas pirmą kartą, jie tikriausiai yra vienintelis tokių kompaktiškų neutroninių žvaigždžių ar neutroninių žvaigždžių ir juodųjų bedugnių porų susidarymo būdas, kad jų susiliejimas spėtų įvykti per visatos amžiųir juos būtų galima stebėti elektromagnetinių ir gravitacinių bangų diapazone.
Imuninė sistema įprastai kovoja su įsibrovėliais – bakterijomis ir virusais. Sergant išsėtine skleroze (IS), imuninės ląstelės, užuot užsiėmusios vien bakterijų ir virusų tramdymu, puola ir nervų ląsteles. Tyrėjams pagaliau pavyko aptikti ilgai ieškotą tokius veiksmus provokuojančią molekulę, o tai atveria kelią naujam gydymui.
Tyrėjai seniai įtarė, kad IS gali sukelti autoantigenas — normali kūno molekulė, kurią imuninė sistema klaidingai laiko grėsme. Pagrindiniai įtariamieji buvo mielino – nervus izoliuojančios medžiagos, yrančios, sergant IS – baltymai. Bet mokslininkams, nepaisant ilgų paieškų, šios molekulės aptikti nepavyko.
Ieškodami kitų kandidatų, imunologai Rolandas Martinas ir Mireia Sospedra iš Ciuricho universiteto ligoninės Šveicarijoje su kolegomis analizavo nuo IS mirusių pacientų imunines T ląsteles. T ląstelės paprastai aktyvuojasi, susidūrusios su vos iš kelių aminorūgščių sudarytu baltymo fragmentu, priklausančiu įsibrovusiam mikrobui, bet jie aktyvuojasi ir sergantiems IS.
Tyrėjai norėjo nustatyti, kurie baltymų fragmentai stimuliavo pacientų T ląsteles, todėl išbandė 200 fragmentų mišinių, kuriuose kiekviename buvo 300 milijardų variantų. Stipriausią efektą sukėlė žmogaus fermento guanozino difosfat-L-fukozės sintazės, padedančios ląstelėms pertvarkyti cukrus, susijusius su viskuo – nuo atsiminimų formavimo iki kraujo tipo – fragmentas.
Nors guanozino difosfat-L-fukozės sintazės gausu smegenyse, ji niekada nebuvo nagrinėjama kaip IS provokuojantis kandidatas, tad atradimas gali būti pirmasis žingsnis nauja įdomia kryptimi.
Jei pasitvirtins, kad guanozino difosfat-L-fukozės sintazė yra IS autoantigenas, jo davimas pacientams gali numalšinti tokius simptus kaip tirpimas ir raumenų silpnumas panašiai, kaip alergenų injekcijos užkerta kelią reagavimui į astrų žiedadulkes. Šios strategijos bandymus su IS pacientais planuojama pradėti jau kitais metais.
Sugedus dviems giroskopams, buvo išjungtas vienas iš svarbiausių astronomų langų į Visatą, Hubble kosminis teleskopas (HKT).UPD:Bet pernelyg virkauti dar neverta
www.newscientist.comtechnologijos.lt
Kaulai buvo aptikti Jaskinia Ciemna oloje pietinėje Mažosios Lenkijos vaivadijos dalyje, sako Jogailos universiteto profesorius Pawełas Valde-Nowakas.
www.livescience.comtechnologijos.lt
Nauji skaičiavimai rodo, kad apie planetų palydovus gali suktis savi palydovai ir jie būtų vadinami „mėnmėnuliais,”. Bet tai nebūtų paprasta: mėnmėnulis turėtų skrieti „Auksaplaukės zonoje“ – pakankamai arti, kad mėnulio gravitacija jį išlaikytų, bet pakankamai toli, kad nenukristų. Nors mėnmėnulių Saulės sistemoje nepastebėta, komanda nurodo keturis teorinius kandidatus — Žemės Mėnulis, Jupiterio palydovas Kalisto, ir Saturno palydovai Titanas ir Japetas.
Neolitas – kertinis žmonijos istorijos periodas: žmonės nuo rinkimo ir medžioklės pamažu perėjo prie gyvulininkystės ir žemdirbystės. Jei XX amžiuje archeologai dažniausiai rasdavo įnagius ar senovines fermas, tai dabar, panaudodami masės spektrometrus, tyrėjai gali suprasti šiuolaikinės Turkijos teritorijoje prieš 10 000 metų gyvenusių žmonių racioną.
Evos Rosenstock vadovaujama Berlyno universiteto archeologų komanda išanalizavo neolito laikų Čatal Hiujuko gyvenvietėje (šiuolaikinės Turkijos Konijos provincija) ant molinių indų aptiktas kalcifikuotas nuosėdas. Maždaug 20 hektarų plote gyveno 3–10 tūkstančių žmonių.
Nuosėdas ištirti padėjo Jessica Hendy iš Jorko universiteto, viename savo tyrime analizavusią senovės žmonių maistą iš dantų akmenų.
Paaiškėjo, kad Čatal–Hiujuko gyventojai ruošė patiekalus iš miežių, kviečių ir žirnių. Be to, ant lėkščių liko karvių ir ožkų kraujas ir pienas. Didžiausias netikėtumas – ant indų aptiktos išrūgų dalelės, rodančios naudotą sūrį ar kefyrą. Mokslininkai taip pat sugebėjo aptikti ir miežių endospermą – maistingiausią augalo dalį. Tad, galim manyti, kad žmonės iš grūdų gamindavo ir dabartinės košės analogą.
Kodėl tai svarbu?
Kaip aiškina Hendy, neolito gyvenvietėse pieno pėdsakų aptikta ir anksčiau, bet jo perdirbimo į rauginto pieno produktus įrodymai gauti pirmą kartą. Dabar mokslininkai nori surasti, kaip radosi kulinarinės tradicijos įvairiuose pasaulio kampeliuose, o taip pat, kada ir kodėl senovės žmonės pradėjo maišyti skirtingus produktus vienoje lėkštėje.
INRS profesorius ir ultrasparčių atvaizdų specialistas Jinyang Liang su kolegomis, vadovaujami Lihong Wang iš Kalifornijos technologijos universiteto sukūrė T-CUP: sparčiausią pasaulyje kamerą, galinčią fiksuoti 10 trilijonų (1013) kadrų per sekundę. Taip galima užfiksuoti įvykius ir net šviesą itin smarkiai sulėtintai.
Pastaraisiais metais netiesine optika tapo įmanoma dinamiškų biologijos ir fizikos reiškinių mikroskopinė analizė. Bet norint išnaudoti šių metodų potencialą, reikia užfiksuoti vaizdą realiu laiku ir su labai trumpu išlaikymu.
Dabartinėmis vaizdo gavimo technologijomis ultratrumpus lazerio blyksnius tenka kartoti daug kartų. Kai kuriems inertiškiems bandiniams tai tinka, tačiau trapesnių bandinių tokiu būdu užfiksuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, lazeriu graviruotas stiklas gali atlaikyti tik vieną lazerio impulsą, tad rezultatų fiksavimui lieka mažiau nei viena pikosekundė. Tokiu atveju vaizdavimo technika privalo gebėti užfiksuoti visą procesą realiu laiku.
Gera pradžia buvo Suspaustoji ultrasparčioji fotografija (Compressed Ultrafast Photography – CUP). 100 milijardų kadrų per sekundę atliekantis metodas buvo žingsnis tinkama linkme, tačiau reikalavimų dar neatitiko – reikėjo integruoti femtosekundinius lazerius ir femtosekundines kryptines kameras (streak camera).
Rekordinė kamera T-CUP gali būti naudojama naujos kartos mikroskopuose, skirtuose biomedicinai, medžiagų mokslui ir kt. Ši kamera – fundemantalus poslinkis, nes tampa įmanoma analizuoti šviesos ir materijos tarpusavio sąveiką beprecedente laiko skyra.
Pasiektas rezultatas stulbianmas, tačiau mokslininkai nežada sustoti ir planuojapadidinti veikimo spartą iki kvadrilijono (1015) kadrų per sekundę.