10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–11–19)  ()

1: Branduolinis karštis;

2: Magnetarinis susidūrimas;

3: Artima superžemė;

4: Apvalusis elektronas;

5: Nematerialus kilogramas;

6: Bloga lemiantys 536-ieji;

7: Poledinis asteroidas;

8: Keistieji mirksniai;

9: Nauja gyvybės šaka;

10: Supekompiuterių ringas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-11-19 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–11–19)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Kinijos „dirbtinė Saulė“ įkaitinta iki 100 milijonų laipsnių

Kinijos Mokslų akademijos Fizinių mokslų institute Hefėjuje, eksperimentine superlaidžia tokamako versija pasiektas naujas temperatūros rekordas. Mokslininkai įkaitino plazmą iki 100 milijonų laipsnių.

technologijos.lt

2:
  

Išlieka tikimybė, kad pirmą kartą istorijoje išvysime juodosios skylės gimimą: 2017 metais pastebėtas istorinis neutroninių žvaigždžių susidūrimas ir naujausi duomenys, kas vyksta

www.space.comtechnologijos.lt

3:
  Astronomai atrado „superžemę“ prie pat vienos iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, pranešė mokslininkai.
Šis atradimas gali padėti gauti naujos informacijos apie planetas, priklausančias netoli Saulės esančių žvaigždžių sistemoms.

www.eso.orgtechnologijos.lt

4:
  Elektronas vis dar apvalus ir tai stabdo mokslą

Dalelės dažniausiai vaizduojamos kaip idealūs rutuliukai. Tačiau šis estetiškai patrauklus įsivaizdavimas kertasi su kvantinės fizikos dėsniais. Visgi elektrono formos „sugadinti“ kol kas nepavyksta.

www.nature.comtechnologijos.lt

5:
  Kilogramas mirė, tegyvuoja kilogramas!

Ir, įkandin jo – visi SI sistemos vienetai.
Kaip senstantis monarchas, Le Grand K užleis vietą modernui. 130 metų šis tviskantis platinos ir iridžio lydinio cilindras tarnavo kaip pasaulinis masės standartas. Sèvres, Prancūzijoje, Tarptautiniame svorių ir matų biure (TSMB) po gaubtu užakintas laikomas svoris maždaug kas 40 metų buvo išimamas ir pagal jį kalibruojami svorio standartai visame pasaulyje. Dabar, vykstant daug mažiau kraujo praliejusi, nei karaliui Liudvikui XVI galvą kainavusi, revoliucijai, jis neteks vienintelio, tikrojo kilogramo sosto.
60 šalių narių atstovai penktadienį vieningai nubalsavo už Tarptautinės matų sistemos (SI) pertvarkymą, kad keturi jos baziniai vienetai — kilogramas, amperas, kelvinas, ir molis — būtų apibrėžti netiesiogiai, fizinėmis konstantomis, kurios bus formaliai fiksuotos. Jie prisijungs prie kitų trijų bazinių vienetų — sekundės, metro ir kandelos (šviesos juntamo skaistumo)— kurie jau yra taip apibrėžiami. Toks pakeitimas panaikins paskutinį fizinį vienetą apibrėžiantį fizinį artefaktą, Le Grand K.
Šiuo pakeitimu siekiama padidinti matavimo vienetų stabilumą, o tyrėjai galės kurti tikslesnes ir lankstesnes konstantų pavertimo matavimo vienetais technikas. „Tai yra šio nustatymo grožis,” sako Estefanía de Mirandés, TSMB fizikė. „Jūsų neberiboja viena technika.” Bet netgi šių pokyčių šalininkai pripažįsta, kad jie gali sugluminti neekspertus. „Šaltesni protai klausė „Kaip išmokysime žmones juo naudotis?“” sako Jonas Prattas, fizikas iš JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) Gaithersburge, Marylande.
Viena iš kilogramo nustatymo technikų iš technikų yra vadinamosios Kibble'o svarstyklės, truputį primenančios mitines teisingumo svarstykles. Masę vienoje pusėje atsveria magnetiniame lauke esančios elektrinės kilpos sukuriama jėga kitoje. Kad atsvertų svorį, per kilpą turi tekėti elektros srovė. Tyrėjai gali sulyginti masė su ta srove, padauginta iš nepriklausomos įtampos, kuri sukuriama, kai masė patraukiama ir kilpa magnetiniame lauke juda aukštyn ir žemyn.

www.sciencemag.orgtechnologijos.lt




6:
  536-ieji buvo „prasčiausi metai gyventi“

Išanalizavusi Šveicarijos ledyne aptiktas vulkaninio stiklo daleles, tyrėjų komanda nustatė, kodėl kai kurie viduramžių istorikai sakė, kad 536-ieji metai buvo patys blogiausi metai gyventi. Tų metų pradžioje ugnikalnis Islandijoje paskleidė pelenus po visą šiaurinį pusrutulį, Europą, Vidurinius Rytus ir dalį Azijos 18 mėnesių panardinęs į sutemas. Vasaros temperatūros nukrito 1.5°C – 2.5°C, ir taip prasidėjo šalčiausias dešimtmetis per 2300 metų.

www.sciencemag.orgtechnologijos.lt

7:
  Po Grenlandijos ledynu aptiktas krateris rodo klimatą pakeitusį smūgį žmonių gyvenimo periodu

Tarptautinė mokslininkų komanda šią savaitę pranešė po Grenlandijos ledynu aptikusi 31 kilometro skersmens smūginį kraterį, paliktą 1,5 kilometro pločio asteroido. Vienas iš 25 didžiausių žinomų Žemės kraterių, jis taip pat ir ypatingai naujas, panašu, nukritęs per pastaruosius keletą milijonų metų. Tikslus laikas vis dar nustatinėjamas, bet kai kurie atradimą atlikusios komandos nariai mano, kad asteroidas smogė svarbiu momentu: maždaug prieš 13 000 metų, pasauliui vaduojantis iš naujausio ledynmečio/

www.sciencemag.orgtechnologijos.lt

8:
  Aptikta keistai mirksinti žvaigždė

Astronomai aptiko keistai mirksinčią žvaigždę, primenančią Tabby žvaigždę, kai buvo iškelta nežemiškos megastruktūros – Daisono sferos – hipotezė.
2015 metais, pasiūlyta megastruktūros hipotezė vėliau buvo paneigta duomenimis, rodančiais, kad keistą mirksėjimą sukėlė žvaigždės šviesą uždengiančios dulkių dalelės. Nors naujoji žvaigždė su ateiviais veikiausiai ir neturi daug bendro, ji – itin neįprasta
Astronomai ieškojo supernovų, tačiau užuot blykstelėjusi, žvaigždė netikėtai pritemo. Komanda objektą pavadino VVV-WIT-07 (WIT — „What is this?“ –„Kas tai yra?“ santrumpa).
Nuo 2010 iki 2018 metų žvaigždės ryškumas tai didėjo, tai mažėjo be jokios tvarkos. Tuo ji primena Tabby, tik VVV-WIT-07 sumažėjo sumažėjo iki 80%, kai tuo tarpu Tabby sumažėja vos 20%.
Astronomų komanda netina tęsti žvaigždės tyrimus stambesniais teleskopais, pavyzdžiui 8,1 metrų skesmens Gemini arba ALMA Čilėje.

arxiv.org

9:
  Stulbinamų mikrobų atradimas atskleidė visiškai naują gyvybės medžio šaką

Naujosios Škotijos purve aptikti mikrobai netinka nei į augalų, nei į gyvūnų, nei kurią nors kitą karalystę.
Tai dvi mikrobų grupės, vadinamos hemimastigotais rūšys, ir remiantis detalia genetine analize, viena jų niekados anksčiau nebuvo aptikta.
Dalhousie universieto tyrėjai sako, kad šios dvi rūšys yra eukariotai (turintys sudėtingas ląsteles, kaip ir žmonės), ir protistai (nepriklauso gyvūnų, augalų ir grybų karalystėms). Bet jų struktūra neatitinka ir egzistuojančių 10 karalysčių, sudarančiųeukariotų domeną

Šis atradimas perpiešia visą gyvybės medį prie pat jo šaknų ir atveria kelią sudėtingų ląstelių evoliucijos – ir jų kilmės – supratimui gerokai iki atsirandant Žemėje gyvūnams ir augalams.
Gan nauja genų sekoskaitos technika – vienos ląstelės transkriptonomika, galinčia iš kelių ląstelių išgauti tiek informacijos, kiek kitais būdais galima tik iš milijonų – buvo patvirtinta, kad šie organizmai nepriklauso jokiai iki šiol identifikuotai gyvybės medžio šakai.
Tiesą sakant, jie nuo kitų organizmų skiriasi labiau, nei gyvūnai ir grybai tarpusavyje. Norint rasti bendrą hemimastigotų ir bet kokių kitų gyvų būtybių protėvį, reikėtų ieškoti prieš milijardą metų.

www.sciencealert.com

10:
  Pasikeitė superkompiuterių reitingo viršūnės šeimininkai

Net du sparčiausi pasaulio superkompiuteriai dabar veikia JAV teritorijoje, skelbiama kartą per dvejus metus atnaujinamuose superkompiuterių reitinguose. Abu superkompiuteriai - „Summit“ ir „Sierra“ - sukurti IBM technologijų pagrindu.

www.theverge.comtechnologijos.lt


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()

Susijusios žymos: