Pradangintas 2 milijonų dolerių vertės deimantas, o mokslininkai dėl to tik džiaugiasi - tarsi juodoji skylė vitrinoje ()
Niujorko vertybinių popierių biržoje menininkų ir mokslininkų komanda vizualiai pradangino 16,78 karatų deimantą, kurio vertė didesnė kaip 2 milijonai dolerių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Akivaizdu, kad vertybinių popierių biržos lankytojams nėra keista, kad staiga dingsta didžiuliai turtai, tačiau šįkart mokslininkai ėmėsi šio to sudėtingesnio. Dirbdama su menininku Diemutu Strebe’u, Masačiusetso Technologijos Instituto (MIT) tyrėjų komanda padengė žvilgantį geltoną deimantą naujai atrastos rūšies anglies nanovamzdelių danga, paverčiančia trimačius objektus juodais, beveik visiškai šviesos neatspindinčiais daiktais.
Pasak tyrėjų, naująją dangą aprašiusių tyrime, paskelbtame žurnale „ACS Applied Materials & Interfaces“ rugsėjo 12 d., ši naujai atrasta nanovamzdelių struktūra yra pati juodžiausia iš kada nors sukurtų juodųjų medžiagų, sugerianti daugiau nei 99,996% bet kokios prie jos prisiliečiančios šviesos.
„Mūsų medžiaga yra dešimt kartų juodesnė nei bet kas, apie ką iki šiol žino mokslas“, – sakoma MIT aeronautikos ir astronautikos profesoriaus Briano Wardle'o pranešime.
Komanda naują dangą sukūrė atsitiktinai, bandydama sukurti patobulintą anglies nanovamzdelių (iš esmės mikroskopiškai mažų anglies stygų) auginimo ant tokių paviršių kaip aliuminio folija, procesą.
Dirbant jie patyrė, kad viena iš jų darbo su aliuminiu problemų yra ta, kad kai tik paviršius būdavo paveikiamas oro, susidarydavo oksidų sluoksnis, sukuriantis nepatogų cheminį barjerą tarp nanovamzdelių ir folijos. Norėdama pašalinti šiuos oksidus, komanda pamirkė foliją sūriame vandenyje, tada perkėlė į nedidelę krosnelę, kurioje nanovamzdeliai galėtų augti be kontakto su deguonimi.
Milijonai susiraizgiusių nanovamzdelių dabar padengė foliją tarsi mikroskopiniu kailiu, o atskriejantys fotonai įsipainioja nanovamzdelių raizgalynėje ir jiems sunkiai sekasi ištrūkti į paviršių. Komanda pamatė, kad folija tapo visiškai juoda – tokia juoda, tiesiai žiūrint į aliuminio kraštus, ji buvo visiškai nematoma.
„Atsimenu, atkreipiau dėmesį į tai, kaip viskas buvo juoda prieš pradedant anglies nanovamzdelių auginimą – bet po to viskas tapo dar tamsiau, – sako tyrimo bendraautorius, Šanchajaus Jiao Tong universiteto profesorius Kehang Cui. – Taigi, pamaniau, kad reikėtų išmatuoti optinį mėginio atspindį“
K.Cui ir kolegos palygino savo naujos dangos reflektyvumą su kitomis šviesą „praryjančiomis“ nanostruktūromis, įskaitant ir ankstesnį tamsos rekordininką „Vantablack“. Žmogaus akims skirtumai tarp įvairių nanostruktūrų yra nereikšmingi, tačiau tyrėjai nustatė, kad jų danga iš tikrųjų buvo juodesnė nei bet kuri kita jų išbandyta juoda danga – nesvarbu, kokiu kampu šviesa pasiekė dangą.
Kaip matote aukščiau esančiame deimanto paveikslėlyje, efektas yra šiek tiek baugus. Padengtas danga ryškiai geltonas deimantas, atrodo, praranda visus savo bruožus – ir tampa tuo, ką menininkas Diemutas Strebe’as pavadino „savotiška juodąja skyle“, iš kurios neištrūksta nei šviesa, nei šešėliai.
Mokslininkai mano, kad ši „ubertamsos“ danga vieną dieną galėtų būti pradėta naudoti siekiant astronomams padėti pamatyti tikrąsias juodąsias skyles – padengiant medžiaga tas teleskopo dalis, kurios padeda sumažinti žvaigždžių blizgesį. Tačiau kol kas neįprastą, deimanto formos „juodąją skylę“ iki lapkričio 25 d. galite pamatyti Niujorko vertybinių popierių biržoje. Tik priešingai tradicinei juodajai skylei, šią stebėti bus visiškai saugu – ji jūsų nesusiurbs.
Parengta pagal „Live Science“.
