2019-aisiais pasaulyje netrūko liūdnų, piktų ir tiesiog katastrofiškų naujienų. Tačiau praėjusiais metais mus užliejo ir džiugių bei tiesiog nuostabių atradimų banga: nuo mažučių lėtūnų Mėnulyje (turbūt juos galima vadinti Mėnulio vandens meškučiais) iki brangakmenius primenančių ežerų, aptiktų po Grenlandijos ledynais ir įspūdingų hidroterminių angų sistemos.

Livescience.com kviečia apžvelgti iškiliausius mokslo atvejus ir atradimus, įvykusius 2019-aisiais.

Kaip Saulės sistema apsipylė auksu

Šiemet astronomai paskaičiavo, kad dėl vieno dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimo Saulės sistema galėjo būti apipilta milijonais kilogramų tokių tauriųjų metalų kaip auksas ir platina. Tai turėjo nutikti likus maždaug šimtui milijonų metų iki Saulės sistemos susiformavimo susidūrus

Lėtūnai Mėnulyje

Šiemet Mėnulyje nusileido tūkstančiai lėtūnų. Tačiau tai nebuvo astronautų kostiumus vilkintys vandens meškučiai. Tai buvo mikroskopiniai žvėreliai, Mėnulyje atsidūrę balandžio 11-ąją čia nesėkmingai nusileidus Izraelio zondui „Beresheet“. Aparatas nukrito ir sudužo, o jame gabenti keli tūkstančiai lėtūnų buvo išdžiūvimo būsenoje – jie dehidratavo, metabolinė veikla buvo sustojusi. Lėtūnai išties galėjo išgyventi nesėkmingą nusileidimą, bet reikėjo vandens, kad jie atgytų, todėl yra labai mažai vilčių, jog lėtūnai kolonizavo Mėnulį. Tačiau mintyse iškylantis Mėnulyje besitvarkančių šių putlių mažylių vaizdas yra išties smagus.

Atrastas įspūdingas stebuklų pasaulis

Šis povandeninis pasaulis atrodo tarsi sukurtas animacijos meistrų: Kalifornijos įlankos gilumoje išsidėsčiusi įspūdinga hidroterminių angų platybė, kurią mokslininkai atrado praėjusiais metais. Jie aptiko mirgančius vamzdiškus karšto skysčio baseinus, visomis vaivorykštės spalvomis švytinčias gyvybės formas ir bokštus primenančias mineralines struktūras, iškylančias apie 23 metrus nuo jūros dugno.

Šią sistemą atradę mokslininkai teigė, kad ji, panašu, kūrėsi per pastaruosius dešimt metų kaip hidroterminių angų sistema, kai jūros dugne ėmė kunkuliuoti mineralų gausios vandens srovės. Balandį apie šį atradimą pasakojusi mokslininkų komandos vadovė Mandy Joye iš Džordžijos universiteto sakė: „Stulbinantis – per menkas žodis šiam atradimui apibūdinti“.

Tiranozauro jauniklis buvo žavus pūkuotas kamuoliukas

Ko gero, nepavyktų nesišypsoti žvelgiant į šį mažytį pūkais pasidengusį tiranozaurą (Tyrannosaurus rex). Grėsmingasis žvėris ne visada buvo toks didžiulis: kaip rodo rekonstrukcijos, atspindinčios tiksliausius dinozauro išvaizdos modelius, iš kiaušinio išsiritę tiranozauro jaunikliai būdavo maždaug kalakuto dydžio, tik liesesni ir pasidengę pūkuotomis plunksnelėmis. Šio pūkų kamuolėlio išvaizda ir kitos su dinozaurais susijusios staigmenos buvo atskleistos kovą parodoje „T. rex: The Ultimate Predator“, kuri veikia Niujorke esančiame Amerikos gamtos istorijos muziejuje (AMNH).

Mėlynojo banginio širdies plakimo ritmas

Mokslininkams pirmą sykį pavyko užfiksuoti mėlynojo banginio – didžiausio žinomo Žemės istorijoje egzistavusio gyvūno – širdies darbą: mokslininkai užrašė jo kardiogramą. Paaiškėjo, kad milžiniško sutvėrimo širdžiai gali pakakti tvinktelėti tik du kartus per minutę.

Mokslininkai Kalifornijos vandenyse prie mėlynojo banginio nugaros pritaisė nešiojamąjį povandeninį kardiografą ir devynias valandas stebėjo, kaip žvėris neria ir vėl iškyla.

Burbuliuojantis lavos ežeras Antarktyje

Iš esmės visi su Antarktida susiję atradimai yra nuostabūs. Ne išimtis ir praėjusių metų atradimas – milžiniškas spragsintis karštos lavos ežeras. Atokioje subantarktinėje saloje Pietų Atlanto vandenyne mokslininkai aptiko kol kas tik aštuntąjį žinomą išsilydžiusių uolienų ežerą. Šį burbuliuojantį katilą jie atrado Mišelio ugnikalnio krateryje Sonderso saloje. Mokslininkai nustatė, kad išsilydžiusių uolienų, iškylančių nuo 90 iki 215 metrų, temperatūra yra išties įspūdinga – ji siekia nuo 989 iki 1279 laipsnių Celsijaus.

Unikalus Hoago objektas

Ko gero, tai vienas unikaliausių, įspūdingiausių ir labiausiai neįtikėtinų objektų kosmose: galaktika su žiedu, kuriame yra dar viena žiedinė galaktika. „Hubble“ kosminio teleskopo užfiksuotoje ir geofiziko Benoit Blanco šiemet apdirbtoje kerinčioje nuotraukoje matyti Hoago objektas, apimantis apytikriai 100 tūkst. šviesmečių, žėrintis Gyvatės žvaigždyne. Milijardai mėlynų žvaigždžių suformuoja tobulą apskritimą aplink daug mažesnę ir tankesnę rausvų žvaigždžių orbitą. Ir tai – dar ne viskas: tarp šių žvaigždžių ratų esančiame tarpe slypi dar viena žiedinė galaktika, esanti žymiai toliau nuo mūsų.

Kaip „išgelbėti“ Schrödingerio katiną?

Ar fizikams pavyktų ir žvilgtelėti į paslaptingąjį Schrödingerio katiną, ir išgelbėti žymųjį gyvūną? Šią dilemą fizikai praėjusiais metais iš esmės išsprendė, išanalizavę eksperimentą su katinu, kai nelaimingasis įsivaizduojamas gyvūnas yra dėžėje vienu metu ir gyvas, ir negyvas – superpozicijos būsenoje. Kai pažvelgiama į dėžės vidų, katino likimas galutinai nusprendžiamas. Naujas tyrimas mokslininkams padėjo surasti sumanų būdą atskirti pradinę sąveiką (žvilgtelėjimą į katiną) nuo rezultato (žinojimo, ar katinas gyvas, ar miręs). Pūkuoto keturkojo gyvūno, kuris, regis, buvo pasmerktas likti nežinomybėje, „išgelbėjimas“ yra išties nuostabus dalykas. Be to, tai pagerino „mokslininkų supratimą apie vieną esminių fizikos paradoksų“, lapkritį rašė „Live Science“.

Deimantas deimante

Šis deimantas – nepaprastas. Mokslininkai praėjusiais metais paskelbė, kad Jakutijos kasyklose Rusijoje išgautas deimantas slepia spindinčią staigmeną – dar vieną deimantą. Deimantus ištyrę rusų ekspertai teigė, kad mažesnysis deimantas tarškėjo vadinamojoje oro kišenėje, esančioje didesniojo brangakmenio viduje. Manoma, kad deimantui deimante yra maždaug 800 milijonų metų.

Šis deimantas laikomas vieninteliu tokio dinamiško dueto pavyzdžiu. „Nežinau jokio kito panašaus dalyko, egzistuojančio natūralių mineralų pasaulyje“, – sakė George‘as Harlow, Niujorke esančio Amerikos gamtos istorijos muziejaus Žemės ir planetologijos departamento kuratorius.

Brangakmeniai po Grenlandija

Po Grenlandijos ledo skydu yra brangakmenių. Tiesa, tai ne visai brangakmeniai: praėjusiais metais buvo aptikti 56 žėrintys mėlynos spalvos ir keistos formos ežerai. Po šio atradimo žinomų poledyninių ežerų Grenlandijoje skaičius išaugo iki 60. Ežerų dydis svyruoja nuo visai mažučių, vos 200 metrų ilgio, iki didžiulių, besidriekiančių 5,9 kilometro. O šiuose po ledu esančiuose vandens telkiniuose gali slėptis tam tikros gyvybės formos.

„Šie ežerai gali būti svarbus tyrinėjimams ieškant kraštutinių gyvybės formų egzistavimo įrodymų“, – sakė Stephenas Livingstone‘as, vienas iš tyrimo dalyvių, vyresnysis Jungtinėje Karalystėje esančio Šefildo universiteto fizinės geografijos dėstytojas.

Komentarai ()