Didžiausias pasaulyje helioskopas atskleidė detaliausią Saulės paviršiaus vaizdą.

Astronomai didžiausiu antžeminiu helioskopu DKIST gavo detaliausią Saulės fotosferos vaizdą. Jame galima išskirti vos 30 kilometrų skersmens objektus, pranešama observatorijos svetainėje.

Norėdami geriau prognozuoti kosminius orus ir Saulės aktyvumo poveikį Žemei, mokslininkai privalo suprasti Saulės magnetinių laukų dinamiką. Konkrečiai, mokslininkai nori ištirti smulkiausias Saulės magnetines struktūras ir tiksliai išmatuoti magnetinio lauko įtampą ir kryptį greta fotosferos. Tobuliausias antžeminis helioskopas — Havajuose, ant Haleakala viršūnės Maui saloje pastatytas, turintis 4 metrų skersmens pagrindinį veidrodį ir adaptyviosios optikos sistemą DKIST (Daniel K. Inouye Solar Telescope).

Naujas atvaizdas, gautas DKIST stebint 789 nanometrų ilgio bangas, yra detaliausią Saulės nuotrauka. Joje matomas 36500×36500 kilometrų Saulės fotosferos plotelis, užpildytas granulėmis, kuriose karštesnė plazma iš pradžių granulės centru kyla aukštyn, o paskui jos kraštais leidžiasi gilyn.

Tamsiuose granulių kraštuose matomi ryškūs taškai, kurie yra magnetinio lauko linijų išėjimo iš gilesnių Saulės sluoksnių į vainiką vietos. Tokių objektų nebuvo įmanoma anksčiau stebėti dėl nepakankamos raiškos. Nuotraukoje galima stebėti iki 30 kilometrų dydžio struktūras.

Be to, naujuoju teleskopu bus imtasi vienos iš nelogiškiausių Saulės paslapčių: kodėl Saulės išorinis sluoksnis, vainikas, yra karštesnis už jos regimą paviršių.

Inouye helioskopuo statyba prasidėjo 2012 metais ir nuo tada išsilaikė biudžeto ir darbų atlikimo rėmuose, teigia Dave Boboltz, Nacionalinio mokslo fondo astronomijos padalinio programos direktorius.

Paskelbta nuotrauka buvo pirmoji, padaryta teleskopu 2019-12-10, bet observatorija dar nėra užbaigta. Tuo metu veikė tik vienas instrumentas – Visible Broadband Imager (VBI). VBI fotografuoja itin didelės raiškos Saulės paviršiaus ir žemutinės atmosferos atvaizdus.

Antrasis observatorijos instrumentas Visible Spectro-polarimeter (VISP), pradėjo veikti ketvirtadienį (sausio 23). Kaip prizmė, VISP suskaido šviesą į ją sudarančias spalvas, – taip galima tiksliai išmatuoti jos charakteristikas daugelio bangos ilgių ruožuose. Planuojama, kad likę instrumentai 13 aukštų pastate bus įjungti ir pradės veikti visu pajėgumu 2020 metų liepą.

Iš arčiau dabar Saulę stebi „Parker“ zondas, kuris mokslininkams jau pateikė Saulės vėjo judėjimą ir padėjo suprasti dalelių greitinimą šalia Saulės, o taip pat vainiko struktūrą.

Komentarai ()