Naujas tyrimas rodo, kad Žemė susiformavo neįtikėtinai greitai - santykinėje Saulės sistemos skalėje, tai būtų vos per 1 minutę ir 30 sekundžių! ()
Matuodami geležies izotopus, Kopenhagos universiteto mokslininkai parodė, kad mūsų planeta susiformavo daug greičiau, nei manyta. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų tiek apie planetų formavimąsi, tiek ir apie vandens bei gyvybės tikimybes kitur Visatoje.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kopenhagos universiteto StarPlan ir Globe instituto geochemijos asoc. prof. Martinas Schilleris naujame tyrime tvirtina, kad Žemė susiformavo gerokai greičiau, nei manyta. Tokios išvados remiasi ant mūsų planetos nukritusių meteoritų dulkių analize.
Šie duomenys byloja, kad proto-Žemė susidarė per 5 milijonus metų, kas astronominiais mastais yra neįtikėtinai greitai. Jei sutalpintume visą 4,6 milijardų metų Saulės sistemos istoriją į 24 valandas, tai proto-Žemė pasirodytų per 1 minutę ir 30 sekundžių!
Tai yra svarbus, ankstesnėms idėjoms prieštaraujantis atradimas. Anksčiau manyta, kad mūsų planeta susidarė, susidaužiant stambiems planetiniams kūnams. Toks procesas trunka dešimtis milijonų metų arba mūsų 24 valandų skalėje 5-15 min.
Tačiau Schilleris tvirtina, kad pagrindinis susidarymo mechanizmas buvo kosminių dulkių akrecija, kai gravitacija pritraukia vis daugiau ir daugiau dalelių. Schillerio komanda informaciją rinko, tyrinėdama įvairius geležies izotopus ir versijas meteoritų dulkėse. Išvadose sakoma, kad tik vieno meteoritų tipo geležies profilis atitinka žemiškąjį. Tai – CI chondritai.
Iš to išplaukia, kad Saulės sistemos planetos, įskaitant ir geležinį proto-Žemės branduolį, radosi per 5 milijonus metų. Įdomu, kad iš pradžių žemiškos medžiagos geležies izotopų sudėtis skyrėsi nuo vėlesnio varianto. Praėjo keli šimtai tūkstančių metų ir Žemės apylinkės pakankamai atvėso, kad pritrauktų prie savęs CI-chondritų dulkes.
Schilleris iš viso atmeta planetinių kūnų susidūrimo idėją. Jis tvirtina:
„Jei Žemė būtų susidarius pagal tokią schemą, tai mokslininkams niekada nebūtų pavykę žemiškos geležies sudėties sulyginti su vienu meteoritų tipu. Regėtume tik visko mišinį“.
Naujasis atradimas svarbus, nes jį galima pritaikyti kaip visos Visatos planetų modelį. O jei taip, tai pasauliai formuojasi gerokai greičiau, nei esame pratę manyti.
Jei ankstyvos planetų akrecijos teorija išties teisinga, vanduo yra tiesiog tokių planetų kaip Žemė formavimosi pašalinis produktas – tad, labiau tikėtina rasti mums pažįstamos gyvybės ingredientus aptikti ir kitur Visatoje. Юлия Сабурова