Netikėtas kovos su COVID-19 sąjungininkas. Kodėl koronavirusu užsikrėtę rūkoriai rečiau hospitalizuojami?  (8)

Nikotinas – tik vienas iš kelių neįprastų sprendimų, kuriuos nagrinėja mokslininkai. Alternatyvos: estrogenas, priemonės nuo rėmens, vėžiui gydyti skirti imunomoduliatoriai


Visi šio ciklo įrašai

  • 2020-05-08 Netikėtas kovos su COVID-19 sąjungininkas. Kodėl koronavirusu užsikrėtę rūkoriai rečiau hospitalizuojami?  (8)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Daugiau nei pusė kinų vyrų rūko. PSO vertinimu, maždaug trečdalis planetos cigarečių surūkomos Kinijoje. Atrodo, rūkymo žala niekam ir niekur abejonių nekelia, ji vis dar pagrindinė išvengiama mirties priežastis pasaulyje, tačiau graikų kardiologas Konstantinos Farsalinos pastebėjo vieną keistą aplinkybę: tarp hospitalizuotų COVID-19 pacientų yra labai mažai rūkorių. Nejaugi nikotinas kažkaip apsaugo nuo SARS-CoV-2 ar bent palengvina ligos simptomus?

Farsalinoso teorija tokia: nikotinas pasižymi šiokiu tokiu uždegimą slopinančiu efektu. Kaip tvirtinama, rimčiausius COVID-19 simptomus sukelia perdėta organizmo imuninės sistemos reakcija – hipercitokinoemija, citokinų audra). Citokinai – nedidelių peptidinių informacinių molekulių grupė. Kai kurie citokinai – uždegiminiai – mobilizuoja uždegiminį atsaką.

Citokinų audros esmė, kad jie uždegimo šaltinyje aktyvuoja imunines ląsteles, ir šis procesas tampa nebevaldomas. Gi nikotinas, pasak Farsalinoso, šios reakcijos intensyvumą sumažina, palengvindamas organizmo uždegiminius procesus ir sumažindamas žalą. Graikų kardiologui pritaria ir molekulinis biologas iš Cold Spring Harbor laboratorijos Niujorke Jason Sheltzer.

Iš pirmo žvilgsnio, tai gan neįprasta teorija. Savaime suprantama, rekomenduoti cigarečių kaip koronaviruso profilaktikos priemonių niekas nesiruošia. PSO pozicija šiuo klausimu vienareikšmiška: rūkymas – specifinis ⁠COVID-19 rizikos faktorius, jis didina užsikrėtusiųjų koronavirusu sunkių susirgimų riziką, pareiškė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus. O Cochrane biblioteka netgi parengė efektyvių rūkymo atsisakymo pandemijos metu būdų apžvalgą.

Tačiau nikotinas kovoje su koronavirusu – tik vienas iš kelių mokslininkų nagrinėjamų nestandartinių sprendimų. Alternatyvūs variantai – estrogeno (ir kitų lytinių hormonų) injekcijos, priemonės nuo rėmens, o taip pat – vėžio gydymui naudojami imunomoduliatoriai. (Pažymėtina, kad klausyti Trumpo patarimo gerti baliklį niekas nesiūlo.)

Kol kas prieinama išankstinė Farsalinoso stebėjimų versija ir greitai jie bus publikuoti Internal and Emergency Medicine žurnale. Šie stebėjimai patraukė mokslininkų, politikų ir kovos su rūkymu ekspertų dėmesį. Kol kas užtikrintai ką nors tvirtinti anksti, bet, panašu, nikotino vaidmenį galima permąstyti – ypač atsižvelgiant į anksčiau nežinotas aplinkybes (naujo tipo koronaviruso pandemiją).

„Visi žinome, kad rūkymas kenkia sveikatai, – sako priklausomybės ekspertas ir Niujorko universiteto epidemiologijos katedros vedėjas Raymond Niaura. – Būtų logiška manyti, kad rūkoriai nuo koronaviruso nukentės stipriau, tačiau, kaip bebūtų keista, taip nebūtinai yra“. Niaura ir Farsalinos – tyrimo, kuriame dėstoma ši teorija, autoriai.

Nikotinas ir anksčiau traukė mokslininkų dėmesį dėl savo neuroprotektinio (saugančio neuronu) poveikio, jis tyrinėtas, viliantis rasti vaistą nuo Parkinsono ir Alzheimerio ligų. Niaura pažymi, kad visas neigiamas nikotino poveikis – vėžys, infarktai, plaučių ligos – nuo tabako degimo metu išsiskiriančių cheminių medžiagų. Šis nikotino ir COVID-19 tariamo ryšio tyrimas nėra vienintelis.

Neurochirurgo Jean-Pierre Changeux vadovaujama mokslininkų grupė pabandė išsiaiškinti, kaip nikotino pleistrai veikia užsikrėtusių medikų ir pacientų COVID-19 eigą. Prestižinės Paryžiaus Pitié-Salpêtrière ligoninės tyrėjai tarp koronavirusu užsikrėtusių prancūzų pastebėjo daugmaž tą patį, ką Farsalinosas: iš 343 hospitalizuotų nuo vasario 28 iki balandžio 9, rūkė tik 4,4 % (iš 139 gydomų ambulatoriškai – 5,3 %).

Yra žinoma, kad maždaug ketvirtis suaugusių Prancūzijos gyventojų – užkietėję rūkoriai. Naujienos apie mokslininkų pastebėjimus sukėlė šalyje sukėlė tokį šurmulį, kad vyriausybė, baimindamasi, kad prancūzai visus nikotino pleistrus išpirks gydymuisi nuo koronaviruso, laikinai nutraukė internetinę prekybą jais. Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu, prie šio tyrimo prisidėjusios organizacijos (tarp kurių Pastero institutas ir Sorbona), rengia naujus tyrimus, kur nikotino pleistrų poveikis COVID-19 pacientams bus lyginamas su placebo efektu kontrolinėje grupėje.

Prancūziškas tyrimas irgi dar nėra recenzuotas. Mokslininkai siūlo kitokią hipotezę, nei Farsalinosas (nors iš dalies ir vadovaudamiesi jo logika): nikotinas trukdo koronavirusui patekti į ląsteles, o taip pat, galbūt ramina citokinų audrą. Jei Farsalinosas savo teoriją remia tuo, kad koronavirusas į ląsteles patenka padedamas ACE2 receptoriaus, o nikotinas kažkaip netiesiogiai veikia šį procesą, tai prancūzai nuopelnus priskiria nikotino cholinoreceptoriams (nAChR).

Išankstiniai duomenys iš Нью-Йоркаkitų JAV vietų, rodo, kad rūkorių tarp hospitalizuotųjų mažai. Todėl vis dažniau pasigirsta raginimai atlikti tokius klinikinius bandymus, kaip Prancūzijoje. Visi Vice apklausti specialistai pabrėžė, kad šie pareiškimai apie tariamą nikotino naudą – tik hipotezės, ir kol kas, tokios skubos sąlygomis, jie idealiai parengtų randomizuotų klinikinių tyrimų prabangos negali sau leisti. Visai gali būti, kad yra ir kitų paaiškinimų, kodėl tarp hospitalizuotų taip mažai rūkorių, ir jie gali būti niekaip nesusiję su nikotinu.

Skeptikai turi savo prielaidų. Sveikatos apsaugos sistema dabar patiria neįtikėtiną stresą, todėl galimos klaidos pacientų anketose. Tikėtina, kad kokia nors kita medžiaga tabake – ne nikotinas – sukelia apsauginį efektą. Be to, neverta pamiršti, kad prancūzų tyrimas nuo pat pradžių nebuvo be trūkumų: juk nikotinas iš cigaretės ir nikotino pleistro į kraują patenka skirtingai. Rūkant, nikotinas į organizmą patenka netolygiai, bangomis, o pleistras užtikrina nenutrūkstamą poveikį, paaiškina Duke universiteto psichiatrijos profesorė Jed Rose.

Bostono universiteto visuomenės sveikatos profesorius Michael Siegel prancūzų tyrimą vertina atsargiai. „Tie, kurie prisirūkė iki lėtinės ligos, veikiausiai jau metė. O teberūkantys, ko gero, kokios nors lėtinės ligos dar neužsidirbo. Tai, veikiausiai, daro įtaką hospitalizuotų asmenų imčiai – nerūkančių pusėn“, – svarsto ekspertas.

Rūkymo priešininkai siekia, kad net jeigu ryšys bus nustatytas ryšys tarp nikotino (ar bet kurios kitos medžiagos tabake) ir koronaviruso, tai jokiu būdu neturėtų būti laikoma rekomendacija pradėti (ar nemesti) rūkyti. Šiuo atveju pasaulis turi būti dėkingas rūkoriams, kad šie leidosi tapti šio gigantiško epidemiologinio eksperimento bandymų triušiais.


republic.ru

(12)
(4)
(8)

Komentarai (8)

Susijusios žymos: