Kaip 1972-ieji tapo ilgiausiais metais žmonijos istorijoje – dėl visko kaltas vienas niuansas: paskutinį sykį jį patyrėme 2016 metais – sukėlė tarptautinės biržos ir serverių trikdžius (Foto, Video) ()
Kai kurie metai atrodo ilgesni nei kiti, ypač kai išgyvenate blogą gyvenimo etapą, pavyzdžiui, esate įstrigę namuose dėl pandemijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau oficialiai ilgiausi metai žmonijos istorijoje buvo 1972 m., turėję papildomas visas dvi sekundes.
Dvi papildomos sekundės buvo keliamosios sekundės, po vieną pridėtos tų pačių metų birželio 30 d. ir vėl gruodžio 31 d.
Kas yra keliamosios sekundės?
Keliamoji sekundė yra vienos sekundės koregavimas, kuris kartais taikomas suderintam visuotiniam laikui (UTC), siekiant pritaikyti skirtumą tarp tikslaus laiko (matuojamas atominiais laikrodžiais) ir netikslaus stebėto Saulės laiko (žinomo kaip UT1).
Kartkartėmis prie Žemės laikrodžių pridedamos kelios sekundės, kad tiksliai atspindėtų Saulės laiką. Taip yra dėl to, kad Žemės sukimasis aplink ašį ir jos apsisukimas aplink Saulę yra netikslus ir kiekvienais metais skiriasi.
Žemės sukimasis lėtėja, o tai išderina Žemėje esančius laikrodžius. Vidutiniškai Žemės para yra apie 0,002 sekundės ilgesnė nei 24 valandos. Šie skirtumai, nors ir nedideli, padidėja ir išauga iki vienos sekundės per maždaug 1,5 metų. Kad laikrodžiai būtų sinchronizuoti su tikrąja Saulės diena, kas keletą metų turime pridėti papildomą sekundę.
„Pridėdami papildomą sekundę prie laiko skaičiavimo, mes faktiškai sustabdome laikrodžius tai sekundei, kad Žemė gautų galimybę pasivyti“, - aiškina Timeanddate.com.
Vidutiniškai keliamoji sekundė įterpiama maždaug kas 21 mėnesį, tačiau kadangi Žemės sukimosi greitis skiriasi atsižvelgiant į klimato ir geologinius įvykius, keliamosios sekundės yra netaisyklingai išdėstytos ir nenuspėjamos.
Kiekvienais metais Tarptautinė žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnyba nusprendžia, ar jas pridėti. Jei tarptautinė institucija, atsakinga už pasaulinių laiko ir atskaitos standartų palaikymą, nustato, kad reikia pridėti papildomą sekundę, ji pridedama birželio 30 d. arba gruodžio 31 d.
1972 metai, kai ši sistema buvo įvesta, buvo vieninteliai metai, kai buvo pridėtos dvi keliamosios sekundės. Iki šios dienos buvo pritaikytos 27 keliamosios sekundės, paskutinė – 2016 m. gruodžio 31 d.
Kodėl Žemė lėtėja?
Pagrindinė Žemės sukimosi lėtėjimo priežastis yra potvyniai, kuriuos Žemė patiria dėl Mėnulio poveikio.
Mėnulio masė yra pakankamai didelė, kad pasikeistų Žemės forma, sukuriant nedidelį išsipūtimą link Mėnulio traukos krypties. Tačiau išsipūtimas nėra tiesiai po Mėnuliu, nes kietoje Žemėje atsakas vėluoja dėl potvynio energijos išsisklaidymo. Dėl to Žemė, sukdamasi, tempia išsipūtimą, sukurdama sukimo momentą, kuris veikia ir Mėnulį, ir Žemę.
Mėnulio atveju jis pakelia palydovą į aukštesnę orbitą, tolyn nuo Žemės, o Žemės atveju prarandama sukimosi energija ir planeta lėtėja.
Tęsinys kitame puslapyje:
Mokslininkai bandė pažvelgti į praeitį ir įvertinti, kiek diena truko senovėje. Viena tyrėjų grupė mano, kad prieš 1,4 milijardo metų parą sudarė tik 18,7 valandos.
Tuo metu Mėnulis taip pat buvo maždaug 43 500 km arčiau Žemės nei yra dabar.
Iki 3,5 milijardo metų para pailgėjo iki maždaug 21 valandos. Žemė išlaikė šį paros ilgį beveik visą prekrambro periodą, iki maždaug 700 milijonų metų, kai Žemė vėl pradėjo lėtėti.
Vien potvynio greitėjimas per šimtmetį pailgina dieną 2,3 milisekundės. Tačiau yra ir kitų veiksnių, tokių kaip santykinis judėjimas tarp Žemės plutos ir išsilydžiusios šerdies, dėl kurio Žemėje atsiranda turbulencija, kuri keičia Žemės inercijos momentą, paveikdama sukimosi greitį dėl kampinio impulso.
Didelio masto geografiniai įvykiai, tokie kaip žemės drebėjimai ir poledyninio laikotarpio atgarsiai, vykę nuo paskutinio ledynmečio, taip pat keičia Žemės masės pasiskirstymą, taip paveikdami Žemės inercijos momentą, taigi ir jos sukimąsi.
Tam tikros žmogaus sukurtos struktūros taip pat gali paveikti Žemės sukimąsi. Pavyzdžiui, NASA mokslininkai apskaičiavo, kad Trijų tarpeklių užtvankoje sukauptas vanduo dėl masės pokyčio pailgino Žemės parą 0,06 mikrosekundės.
Keliamųjų sekundžių ateitis
Daugelis tarptautinių organizacijų siūlo pašalinti keliamąją sekundę dėl jos keliamų problemų. Daugelis kompiuterių sistemų sugenda, nes programinė įranga negali apdoroti papildomos sekundės.
Tarpkontinentinė birža, vienijanti įstaiga pasaulio biržas, įskaitant Niujorko vertybinių popierių biržą, sugedo vienai valandai, kai prie 2015 m. birželio 30 d. buvo pridėta keliamoji sekundė. Tais pačiais metais maršrutizatoriuose visame pasaulyje įvyko keletas tinklo gedimų, kurie paveikė „Twitter“, „Instagram“, „Pinterest“, „Netflix“ ir „Amazon“ darbą.
Tie, kurie priešinasi keliamosioms sekundėms, siūlo tarptautinio atominio laiko (TAI) ir pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) laiką, kurį naudoja kompiuterinės sistemos, laikyti atskirai nuo universalaus koordinuoto laiko (UTC). Pvz., kompiuteriai, kai tik reikia, visada gali paimti TAI ir konvertuoti į žmonėms skaitomą UTC arba vietos civilinį laiką.
Kiti prieštaraujantys teigia, kad sekundžių skaičiaus pridėti nebūtina, nes dreifas tarp Saulės laiko ir atominio laiko yra per mažas, kad būtų galima pastebėti.
„Mano prognozėmis, kurios būtų teisingos tik tuo atveju, jei Žemės sukimasis yra nepaprastai nuspėjamas, praeis daugiau nei 700 metų, kol laikrodis rodys 11:30, vietoj 12:00“, - sako JAV karinio jūrų laivyno observatorijos Laiko tarnybos vyriausiasis mokslininkas Demetrios Matsakis.
Tai suteikia mums daug laiko surasti kitą būdą, kaip pasaulio laikrodžius ir kompiuterius vėl sinchronizuoti su Žemės sukimusi.
