Žiūrint į šiųmečių abiturientų pasirinkimus stojant į šalies aukštąsias mokyklas atrodo, kad ateityje lietuviams jokia krizė nebus baisi – Lietuvoje bus daug ekonomistų, finansų specialistų, teisininkų, psichologų. Tendencijos išlieka tokios pat, kaip ir ankstesniais metais, tačiau neaišku, ar jos atitinka dabartinius rinkos poreikius.

„Čia niekas nesikeičia – ekonomika, finansai, psichologija, teisė – kaip buvo šios specialybės populiarios, taip ir yra“, - teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas. Likus savaitei iki registracijos termino pabaigos, bendrojo priėmimo sistemoje jau užsiregistravo 37,5 tūkst. stojančiųjų. Pastebima, kad šįmet mažėja stojančiųjų, kurie mokyklas baigė ankstesniais metais. „Ko gero, tai luomas, kuris daugiausia yra emigravęs. Antra vertus, gal daugelis išsilavinimą yra jau įgiję, tad vyresniųjų skaičiai mažėja“, - teigė P. Žiliukas.

Daugiau negu pusė stojančiųjų renkasi socialinius mokslus. LAMA BPO pastebi pagyvėjusį norą studijuoti biomedicinos mokslus, tačiau šįmet šiek tiek smuko technologijos mokslų populiarumas. Daug norinčių studijuoti menus – ten vietų nedaug, tačiau dėl jų vyks nemažos grumtynės.  Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šįmet daugiausia norinčių studijuoti Vilniaus aukštosiose. „Vilniaus trauka jaučiasi. Matyt, mintys, kad ten ateityje geresnės įsidarbinimo perspektyvos, išliko, nors ar tai teisinga, ar ne – labai abejotinas klausimas. Tačiau ir atsakymo nežinai – kol šįmet įstosiantys įgys išsilavinimą, įvairių pokyčių gali būti“, - kalbėjo P. Žiliukas.

Pašnekovas svarsto, kad sostinė abiturientus traukia ir patraukliais laisvalaikio leidimo būdais. Kita vertus, pasak jo, Vilniaus regione gyvena kur kas daugiau abiturientų nei kitur. Tačiau yra miestų, kuriuose abiturientai mieliau renkasi vietines aukštąsias mokyklas. „Regioniškumas dabar labai jaučiasi. Lietuvoje toli nevažiuoja – klaipėdiečiai baigia užsidaryti savo zonoje, renkasi studijas gimtajame mieste. Ir kiti panašiai“, - sakė P. Žiliukas.

Pirmieji stojimo rezultatai abiturientus pasieks liepos 23 d. Šią dieną stojantieji gaus porą pasiūlymų studijuoti – į vieną valstybės finansuojamą ir vieną mokamą vietą, jei į tokias pretendavo. Nesutinkantis studijuoti to, kas pasiūlyta, galės dalyvauti antrame priėmimo etape. Likusios laisvos vietos bus dalijamos papildomo priėmimo metu.

Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas. Numatoma, kad 2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose.

Komentarai (27)