Pranašaujama, jog nuo 2023 iki 2030 metų bendras metinis švietimo technologijų sektoriaus augimo tempas padidės net 13,6 proc. Šias prognozes tik patvirtina interneto profesionalų ir švietimo specialistų, švietimo politikos formuotojų ir šios srities lyderių iš viso pasaulio įžvalgos, pateiktos tarptautinėje konferencijoje „World WebSummit 2023“ Lisabonoje ir Berlyne vykusioje švietimo konferencijoje „OEB 2023“. Pagrindinis šių metų akcentas – naujausios internetinio ir skaitmeninio mokymosi tendencijos ir naujovės bei naujausių technologijų įtaka švietimui.

Švietimo technologijos (angl. EdTech) apima keletą įvairių žinomų ir mažiau girdimų segmentų, kuriuos sudaro mokymosi valdymo sistemos, internetinis mokymasis, kursai internetu, adaptyvus mokymasis, mokymasis žaidžiant, dirbtinis intelektas, virtuali realybė ir kt. „Pasaulyje švietimo lyderiai diskutuoja, kaip technologijos pakeis švietimą ir kaip jos gali pagerinti mokymosi rezultatus, neaplenkiant ir dirbtinio intelekto švietime, virtualios ir papildytos realybės, diferencijuoto ir personalizuoto mokymosi patirties klausimų“, – teigia „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa.

Dirbtinio intelekto įtaka tik augs

Pasak doc. dr. N. Pačėsos, šiame inovacijų kontekste švietimas niekuo nesiskiria nuo kitų sektorių – jame daugėja online sprendimų, kurių neišvengiama dedamoji yra dirbtinis intelektas (AI).

„Akivaizdu, kad milžiniškas srautas idėjų ir skaitmeninių sprendimų tiek turinio, tiek formų atžvilgiu rodo individualizuoto mokymosi galimybių augimą. Tuo pačiu – tai nepaprastų galimybių mokytojams metas, kai turinio ir formų įvairovė gali mokymąsi daryti vis įdomesnį, įtraukesnį ir efektyvesnį“, – teigia N. Pačėsa. Anot pašnekovo, toliau augs savarankiško ugdymosi galimybių įvairovė, gerės šių sprendimų kokybė. „Skaitmeniniai sprendimai, pagrįsti dirbtinio intelekto integracija, įgalins besimokančiųjų prieigą prie labai įvairaus mokymosi turinio, kuris bus visiškai individualizuotas ir diferencijuotas pagal mokinio gebėjimus. Tai puikios galimybės, kurias siekiame realizuoti ir „Erudito“ licėjuje – turime būti inovatyvių sprendimų sukūryje ir atviri jų taikymui bei nuolatiniam pokyčiui, kad galėtume būti švietimo inovacijų taikymo lyderiai“, – teigia dvikalbės privačios mokyklos Vilniuje ir Kaune vadovas doc. dr. N. Pačėsa.

Pasak jo, dirbtinio intelekto įtaka tik augs – šio proceso nepavyks išvengti, tad vienintelė išeitis – prisitaikyti. Pasaulinėje parodoje eksponuojamų įmonių internetinių produktų didžioji dauguma – su vienokia ar kitokia dirbtinio intelekto integracija. Beje, Portugalija, kurioje vyko pasaulinė internetinių inovacijų konferencija, laikoma antra pasaulyje pagal dirbtinio intelekto kompanijų skaičių. Tačiau ir kitos Europos šalys (tarp jų ir Lietuva) didelį dėmesį skiria inovacijoms ir jų taikymui.

Turinio ir formų įvairovė ugdymo(si) procese

„Dirbtinis intelektas su „ChatGPT“ išraiška yra šių metų topas, – reziumuoja mokyklos vadovas. –Aplinka išgirdo, kad dirbtinis intelektas veikia, pradėjo domėtis, kaip juo naudotis, nors iš esmės dirbtinio intelekto sąvoka nėra nauja – apie jį pradėta kalbėti dar 6-ame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, tik dabar jis tapo prieinamas kiekvienam, kaip kažkada internetas.“

Vis dėlto daugiausia naudos, pasak pašnekovo, „ChatGPT“ davė verslui. „Visos naujos įmonės kuriasi su dirbtinio intelekto integracija, – teigia doc. dr. N. Pačėsa. – Tai reiškia, kad jos įgauna absoliučiai neribotas galimybes generuoti bet kokį vizualinį ir tekstinį turinį, jį programuoti. Iš esmės – tai labai smarkiai palengvina gyvenimą.“ Turinys, kuriam sukurti reikia milžiniškų resursų ir laiko, išlieka labai svarbus edukaciniuose versluose. Tačiau dabar turime dirbtinį intelektą: „Tai didžiulis proveržis, atveriantis labai daug galimybių, – pabrėžia N. Pačėsa. – Ką tai reiškia visai švietimo industrijai? Gali susidaryti įspūdis, kad labai stipriai judama online mokymosi linkme, ir iš tiesų sunku pasakyti, kas bus po kelerių metų. Vis dėlto galima daryti prielaidą, kad švietimo įstaigos mažiau paveikios šioms tendencijoms, nors ir sunku tiksliai numatyti, kokių pokyčių atneš dirbtinio intelekto integracija.“

Pasak pašnekovo, dirbtinio intelekto dėka galima gauti vis daugiau turinio, kuris visiškai prisitaiko prie individualių gebėjimų: „Tai reiškia, kad mokymasis tampa labai smarkiai individualizuotas. Antra, atsiranda neribota prieiga prie bet kokio turinio – galima mokytis bet kokio dalyko ir temos. Be to, turinys dar ir labai gerai vizualizuotas – interaktyvus, papildytas virtualia realybe, galima bendrauti su virtualiu mokytoju – jo klausti, atsakyti, prašyti apibendrinti ir pan. Tendencija labai įdomi ir ji teigia labai aiškų dalyką – švietimas taps hibridinis, įvyks labai stipri hibridinė integracija. Tradicinis ugdymas mokyklose galės būti derinamas su savarankišku mokymusi. Ir jeigu mokytojai išmoks šias dvi dalis jungti, mokymosi efektyvumas išaugs milžiniškai.“

Švietimo ateitis – mokytojų rankose?

Pasak skaitmenines tendencijas atidžiai sekančio doc. dr. N. Pačėsos, pasaulis keičiasi milžinišku greičiu, tad numatyti švietimo ateitį labai sudėtinga. „Labai smarkiai pasikeis mokytojo vaidmuo – nuo informacijos teikėjo link moderatoriaus, padedančio mokiniui mokytis ir nukreipiančiu, kaip informaciją paversti naudingu turiniu“, – teigia jis. Tam atsiranda vis daugiau galimybių. „Mokytojams tai puikus galimybių metas, bet tik tiems, kurie norės mokytis ir prisitaikyti prie pokyčių, kurie, turime suprasti, jau neišvengiami. Tie, kurie laikys tai svetimkūniu, griaunančiu švietimo sistemą, taps nereikalingais – juokauju, kad jų laukia dinozaurų likimas“, – sako doc. dr. N. Pačėsa.

Mokyklos vadovas tikina pastebintis, kad tikrai nemaža dalis mokytojų jau jaukinasi „ChatGPT“ ir kitas internetines technologines naujoves, pasitelkia šį įrankį pamokose ir juo džiaugiasi. „Mokytojas turi tapti toks išmanus, kad suprastų, kaip ir kada įsivesti dirbtinį intelektą į pačią pamoką, ne tik individualizuojant užduotis ir direfencijuoti turinį pagal mokinių gebėjimus. Mokytojui teks įgyti naujų kompetencijų ir tapti patikimu ugdymo moderatoriumi ir ugdymosi proceso partneriu“, – teigia doc. dr. N. Pačėsa.

Licėjaus įkūrėjas tikina, kad pasikeis ir visa darbo rinka: nekvestionuojamas taps aukštas skaitmeninis raštingumas, o iniciatyvumas atvers praktiškai neribotų galimybių. „Jauniems, iniciatyviems žmonėms dabar galimybės išreikšti save, realizuoti savo idėją ir paversti ją veikiančiu verslu yra tiesiog tobulos“, – apibendrina švietimo verslo atstovas N. Pačėsa. – Tai rodo, kad mes, kaip mokykla, einame teisinga linkme, daug dėmesio skirdami verslumo ir technologinių ir skaitmeninių kompetencijų ugdymui.“

„Išvada viena – tradicinis ugdymas neturi ateities, kurioje dominuos hibridiniai ugdymo modeliai su skaitmeniniais, dirbtinio intelekto pagrindu sukurtais mokymo ir mokymosi sprendimais“, – apibendrina ‚Erudito“ licėjaus vadovas doc. dr. N. Pačėsa.

Komentarai ()