Tinklalaidę kurianti KTU doktorantė apie švietimą Lietuvoje – verčiau kurkime savitą sistemą ()
Lietuvos švietimo sistemoje dažnai atsigręžiama į Skandinavijos šalis, o ypatingai Suomiją, kurioje vyrauja holistinis ugdymas. Ši sąvoka Lietuvoje – retai sutinkama, todėl siekdama šviesti visuomenę ir kartu su ekspertais gvildenti ugdymo klausimus KTU doktorantė kartu su kolegėmis kuria „gretaedu“ tinklalaidę.
© coyot (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/school-draw-drawing-education-1974369/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po stažuotės Suomijoje Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) edukologijos doktorantė Brigita Miseliūnaitė mano, kad viso švietimo Lietuvoje neturėtume grįsti tik Skandinavijos šalių modeliu, bet į kai kurias sritis dėmesį atkreipti vertėtų.
„Skandinavijos šalyse ugdyme taikomas holistinis požiūris. Šios švietimo srities išskirtinumas tai visapusiškas ir kompleksiškas požiūris į žmogų, atkreipiant dėmesį į kiekvieno asmenines savybes“, – teigia B. Miseliūnaitė, savo disertacijoje nagrinėjanti įvairias edukologijos temas ir jas pristatanti tinklalaidėje „gretaedu“.
Tinklalaidėje žiniomis dalijasi su visa Lietuva
B. Miseliūnaitė prie tinklalaidės kūrimo prisijungė netikėtai. Tinklalaidės idėja kilo KTU edukologijos doktorantei Gretai Matusevičiūtei ir edukologijos magistrei Gretai Gružauskaitei. B. Miseliūnaitė, studijuojant doktorantūroje, pirmąją savo paskaitą skaitė šioms merginoms, itin susidomėjusioms Brigitos atliekamu tyrimu.
|
„Tinklalaidei įgaunant pagreitį, merginos mane pakvietė kaip svečią aptarti ugdymą Lietuvoje ir rengiamą disertaciją. Draugystė tuo nesibaigė, nes nuolat prasilenkdavome mokslinėse konferencijose, kol vieną dieną jos pakvietė prisijungti prie tinklalaidės kūrimo“, – pasakoja Brigita.
Pirmojo susitikimo metu jos sutarė, kad nori dalytis savo didele aistra vaikų švietimui taip, kad turinys būtų artimas tiek tėvams, tiek mokytojams. „Remiantis savo profesine patirtimi, kartu su kolegėmis tvirtai tikime vertybėmis grįstu, ekologiškai sąmoningu, holistiniu, pagarbiu, rūpestingu ir įtraukiu mokymu“, – teigia KTU doktorantė Brigita.
Brigita šioje tinklalaidėje atsakinga už turinio apie holistinę švietimo filosofiją ir pradinio ugdymo subtilybes kūrimą. „Atnaujintose laidose gilinamės į aktualias temas, dalijamės neįkainojama patirtimi ir stengiamės atsakyti į aktualius tėvų ir pedagogų klausimus. Man tai reiškia labai daug, nes galiu savo žiniomis dalytis su visa Lietuva“, – pastebi KTU doktorantė.
Pažintis su Suomijos švietimo sistema
Domėtis holistiniu ugdymu Brigita pradėjo doktorantūroje. Iki tol, visi merginos darbai buvo susiję su švietimo politika, ji visada pasižymėjo globaliu požiūriu į vaikų mokymą ir jautė atsakomybę keisti Lietuvos švietimo ateitį.
„Į doktorantūrą pirmiausia įstojau su mintimi tęsti magistro studijose pradėtą darbą, tačiau vėliau keičiau disertacijos temą ir pradėjau tyrinėti man visiškai naują edukologijos mokslo kryptį – holistinį ugdymą“, – kalba ji.
Šis metodas remiasi humanistinio ir posthumanistinio švietimo idėjomis, todėl kreipiamas dėmesys ne tik į vaiko visumą, bet ir žmonių santykį su jais supančia aplinka. B. Miseliūnaitė tiki, kad šis mokymo būdas gali prisidėti sprendžiant globalias pasaulio problemas.
„Remiantis humanistinio ugdymo samprata, siekiama auginti žmones, jaučiančius ryšį su savo kūnu, protu, siela, kitais žmonėmis ir juos supančiu gamtiniu pasauliu“, – pabrėžia Brigita.
Siekdama geriau suprasti tokio ugdymo fenomeną, antraisiais doktorantūros metais Brigita išvyko į stažuotę Suomijoje, vykusią šios šalies mokytojų rengimo centre. Atliekant stažuotę B. Miseliūnaitė bendravo su garsiais edukologijos tyrėjais, stebėjo įvairias paskaitas ir aplankė net tris skirtingas Suomijos mokyklas.
„Mano tikslas buvo suvokti, kaip holistinis požiūris į švietimą įgyvendinamas Suomijoje. Tai buvo neįtikėtina patirtis, nes parsivežiau idėjų apie fenomenais grįstą ugdymą, mokytojų rengimo mokyklas, tarpdisciplininio ugdymo programas bei aukštus mokytojų rengimo standartus“, – pastebi mergina.
Susipažinusi su Suomijos švietimo programomis ir mokyklose vyraujančia kultūra, Brigita susidarė nuomonę, kad Lietuvoje negalima kopijuoti Suomijos modelio, o verčiau susikurti savitą ir kultūriškai artimą sistemą.
„Suomijoje ugdymas remiasi senomis tradicijomis, žmonių mentalitetu, pasitikėjimo vieni kitais kultūra ir pozityvia psichologija. Manau, kad Lietuvoje turime kurti savo autentišką kelią, kuris veiktų mūsų kultūros žmonėms“, – priduria Brigita.
Meilė edukologijai – nuo pat vaikystės
Prisimindama kelionę į Suomiją, B. Miseliūnaitė tikina, kad jaunojo mokslininko kelias įdomus, nes suteikia galimybę pamatyti pasaulį, sudalyvauti tarptautinėse konferencijose ir pabendrauti su bendraminčiais.
„Skaičiau pranešimus Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl. European Educational Research Association (EERA)) konferencijose Armėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šią vasarą keliausiu į tarptautinę KTU doktorantų vasaros mokyklą Portugalijoje bei skaitysiu pranešimą tarptautinėje konferencijoje Kipre“, – veiklas vardija Brigita.
Šios patirtys merginai – neįkainojamos ir atperka visus iššūkius, su kuriais tenka susidurti doktorantūroje. Tiesa, prisidėti prie Lietuvos švietimo raidos ji norėjo nuo pat mažens – jau besimokydama Palangos senojoje gimnazijoje Brigita pasižymėjo aktyvumu.
„Buvau šios mokyklos mokinių parlamento prezidentė ir Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus pirmininkė, tad organizuodavau įvairius renginius Palangos moksleiviams. Būtent šiose veiklose radau meilę ugdymo mokslams, nes vesdavau įvairias paskaitas bendraamžiams“, – sako B. Miseliūnaitė.
Ši veikla merginai suteikė daug prasmės, todėl užaugus ji nusprendė sieti savo gyvenimą su edukologija ir švietimo politika. „Pabaigus edukologijos magistrą, studijuoti doktorantūroje mane paskatino KTU dėstytojai, nuolat kartojantys, kad man puikiai tiktų šis kelias. Sprendimas buvo sunkus ir baisus, bet supratau, kad tai ypatinga galimybė prisidėti prie Lietuvos švietimo “, – šypsosi B. Miseliūnaitė.
Kaip jau minėta anksčiau, Brigita nagrinėja holistinio ugdymo temą ir jos atliekamas tyrimas galėtų būti pritaikomas keičiant Lietuvos bendrąją ugdymo programą. Atliekant tyrimą, ji kalbino švietimo politikos formuotojus ir diskutavo su jais apie holistinio ugdymo pritaikomumą Lietuvoje.
„Taip pat lankiausi įvairiose Lietuvos mokyklose, bendravau su mokytojais, stebėjau pamokas ir diskutavau su švietimo politikais. Manau, kad ši tema yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje, nes tai – vienas iš potencialių būdų ugdyti sąmoningesnę ir atsakingesnę visuomenę“, – neslepia mergina.
Visos patirtys doktorantūros metu ugdo Brigitą ne tik kaip specialistę, bet ir kaip žmogų. Pasak jos, einant mokslininko keliu, svarbiausia išsirinkti temą, kuri tikrai nuoširdžiai yra įdomi. „Su šia tema teks gyventi dar keturis metus, o tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Tyrinėkite tai, kas jums iš tiesų yra įdomu. Tada rasite vidinės motyvacijos įveikti visus sunkumus, su kuriais susidursite studijų metu“, – linki Brigita.
