KTU alumnas iš Bangaloro: pamatęs snaiges, jaučiausi tarsi danguje ()
KTU magistras, alumnas Darshan Puttaswamy iš Indijos Bangaloro miesto po studijų Lietuvoje ne tik rado darbą tarptautinėje įmonėje Vilniuje, bet ir savo baigiamuoju darbu pasiūlė realų sprendimą verslui, leidžiantį gaminti ekologiškesnį ir taupesnį linų ir kanapių pluoštą.
© KTU nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kalbėdamas apie savo studijų pasirinkimą, D. Puttasawamy sako, jį visada domino tvarumo temos. Jo teigimu, drabužių ir mados pramonė laikoma viena iš taršiausių, tad magistro darbe jis pasirinko analizuoti tokias medžiagas kaip kanapių pluoštas bei linas.
„Šiame darbe visapusiškai tyriau šių medžiagų savybes, tokias kaip nusidėvėjimas. Rezultatai parodė, kad nepaisant sudėtingumo ir didesnių gamybos sąnaudų, susijusių su linu, ši medžiaga išlieka paklausia ir tvaria medžiaga“, – pasakoja KTU alumnas.
Bendradarbiavo su Kauno įmone
Jo teigimu, kanapių pluoštas, kuris anksčiau buvo uždraustas dėl jame esančio kanapių kiekio, po ilgo laiko vėl grįžo į tekstilės pramonę ir šiais tyrimais buvo siekiama įvertinti kanapių atsparumo dėvėjimo savybes, bei palyginti jų patvarumą su linu.
Bendradarbiaujant su Kauno tekstilės pramonės įmone „Klasikinė tekstilė“ buvo įsigyta medžiagų ir atliktas išsamus galutinio naudojimo savybių vertinimas.
„Darbe pavyko nustatyti, kad pluoštinės kanapės – ilgaamžiškesnės nei linas. Siekiant padidinti lino tvirtumą, baigiamojo projekto metu atlikau kelis tyrimus, įskaitant lino maišymą su kanapių audiniu, apdailos procesus ir fermentinį apdorojimą. Dėl šių priemonių pagerėjo galutinio naudojimo lino savybės, tačiau vertinant audinius pagal patvarumą, kanapės vis tik išliko pranašesnės“, – prisimena KTU alumnas.
|
Jo tyrimai parodė, kad pluoštinės kanapės – perspektyvi alternatyva linui, ypač dėl ekologinio tvarumo. Rezultatai buvo aptarti su įmone „Klasikinė tekstilė“, kuriai D. Puttasawamy pasiūlė taikyti linų ilgaamžiškumą didinančius apdorojimo būdus.
„Tokie sprendimai yra svarbūs dėl augančio ekologiškos praktikos poreikio ir tekstilės pramonei siūlomo tvaresnio audinio – kanapių pluošto. Be to, pasiūlyti sprendimai buvo ne tik veiksmingi, bet ir ekologiški bei ekonomiškai naudingi, o tai yra ypač aktualu tekstilės pramonei“, – pabrėžia KTU inžinerijos alumnas.
Į Lietuvą atvedė svajonė
Darshan apie studijas užsienyje svajojo ilgai, tiesa, tik pirma jo mintis nebuvo apie Lietuvą.
„Daugelį traukia tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Vokietija. Ne išimtis buvau ir aš, bet viską sąlygojo finansinės galimybės. Taigi, pradėjau domėtis kitomis šalimis ir universitetais. Tuomet ir susidūriau su Lietuva bei KTU. Apgalvojęs šalies bei universiteto privalumus ir trūkumus, nusprendžiau, kad svarbiau ne „prestižinės“ šalys, o išsilavinimo kokybė“, – pasakoja D. Puttasawamy.
Jo teigimu, jis buvo pirmasis iš savo giminės, kuris nusprendė studijuoti užsienyje ir pasirinko KTU.
„Iš pradžių mano šeima nebuvo pasirengusi siųsti mane į užsienį, bet man pavyko juos įtikinti. Šiandien sėkmingai baigiau studijas ir dirbu personalo valdymo specialistu Vilniuje – tai per šiuos dvejus metus įveiktų sunkumų ir kliūčių rezultatas. Mano akademinė kelionė suteikė man įgūdžių, leidžiančių spręsti apčiuopiamus inžinerinius iššūkius per iššūkiais grindžiamą mokymąsi ir praktinę patirtį“, – akcentuoja vyras.
Paklaustas, ar pramonės inžinerijos studijos yra įdomios, absolventas įvardina studijų programos išskirtines savybes – iššūkiais grįstą mokymąsi, tvirtą teorinį pagrindą ir praktinę patirtį, tokiais būdais suteikiant gilų inžinerijos principų supratimą.
„Bendri projektai, praktiniai užsiėmimai ir eksperimentai per kursinius darbus, ne tik supažindino su pramonės sudėtingumu, bet ir įdiegė problemų sprendimo įgūdžių, kurie yra labai svarbūs sprendžiant realius pasaulio iššūkius. Be to, studijų metu daug dėmesio buvo skiriama pramonės tendencijoms ir naujoms technologijoms, todėl galėjau į iššūkius žvelgti mąstydamas į ateitį“, – priduria KTU alumnas.
D. Puttasawamy – profesionalus šiuolaikinių šokių šokėjas, nors pripažįsta, kad studijuojant universitete teko apleisti šį pomėgį, tačiau laisvu laiku tapydavo ir piešdavo. Jo teigimu, Lietuvoje jį nustebino ir klimatas, mat jo gimtajame mieste Bangalore, kuris įsikūręs pietinėje Indijos dalyje – visada šilta ir niekada nebūna sniego.
„Kai žiemos sezono metu persikėliau į Lietuvą, taip džiaugiausi pamatęs snaiges, kad jaučiausi tarsi danguje“, – prisimena indas.
Ruošiasi doktorantūrai
Dirbti Lietuvoje D. Puttasawamy pradėjo pirmame magistro programos semestre, o per kitus dvejus metus sėkmingai susidorojo ir su akademinėmis pareigomis, ir su darbu.
Šiuo metu jis ir toliau nori studijuoti, tik galvoja apie doktorantūros studijas, mat savo magistro darbą planuoja paskelbti „Web of Science“ žurnale. Tai jam leistų sustiprinti savo kandidatūrą į doktorantūros studijas.
Daktaro laipsnio indas planuoja siekti nenutraukiant dabartinio darbo, nes yra įsitikinęs, kad tiek akademinė veikla, tiek profesinė karjera yra vienodai svarbios.
Paklaustas ką dabar galvoja apie Lietuvą, jis iškart pripažįsta, kad iš pradžių nekreipė dėmesio į galimybes, kurias čia studentai gauna, nors jų išties yra nemažai.
„Galvojau, kad Lietuvoje bus sunkiau susirasti darbą nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, tačiau tai nepasitvirtino. Pastebėjau, kad žmonės čia tikrai vertina kandidatų dedamas pastangas. Lietuvoje tikrai gera ir yra daug galimybių talentingiems žmonėms, visi čia draugiški, tačiau svarbu stengtis suprasti ir gerbti jų požiūrį“, – pabrėžia jis.
