Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros Skaitmeninės kultūros programos studentas Paulius Advilonis, pasinaudojęs akademinių mainų galimybe, iš Pietų Korėjos grįžo kupinas įspūdžių: naujai užmegztos draugystės, nauji įpročiai, praplėstas akiratis ir savęs tobulinimas.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studentas P. Advilonis išvykti į mainus nusprendė tik pradėjęs magistro studijas. Studentas pripažįsta, jog nors bakalauro studijų metu Multimedijos technologijų studijų programoje draugai ir dalindavosi įspūdžiais iš mainų, tačiau sako, kad tuomet jų pasakojimai „pro vieną ausį įėjo, o pro kitą išėjo ir galiausiai bakalauro metu niekur neišvykau.“

Tačiau po ilgų apmąstymų ir dvejonių magistro studijose, Paulius vis dėlto nusprendė į mainus išvykti: „Galiausiai pasakiau sau: bala nematė, geresnės progos kartais gyvenime ir nebepasitaiko“, – dalinasi studentas.

Jis atskleidžia, jog prieš rinkdamasis akademinių mainų šalį, žinojo, kad nori išvykti už Europos ribų.

„Kadangi esu nemažai šio regiono apkeliavęs, nusprendžiau, kad būtų įdomiau pamatyti kažką „egzotiškesnio“, – pasakoja Paulius. Studentas dalinasi, jog pirmiausia jis norėjo keliauti į Japoniją, tačiau draugų pasakojimai apie Pietų Korėją jį labai sužavėjo, todėl nusprendė vykti ten.

Paklaustas, ar jo negąsdino kultūrų skirtumai, vaikinas sako, jog ši dalis buvo mažiausiai gąsdinanti: „Gyvenam skaitmeniniame pasaulyje, tad labai lengvai galima surasti informacijos apie kitų žmonių patirtis, pamatyti realių vaizdų iš praktiškai bet kurios šalies.“

Vis dėlto, jis sutinka, jog iš pradžių buvo kiek neįprasta viešajame transporte nekalbėti arba kalbėti labai tyliai, paduoti daiktus dviem rankomis ar mandagiai nusilenkti, tačiau jam tai kėlė savotišką žavesį, padėjo atkreipti dėmesį į mūsų kultūros papročius ir net perimti kai kuriuos įpročius.

„Tenka pripažinti net ir dabar stengiuosi daiktus kitam paduoti naudodamas abi rankas, gal tai kitam žmogui nieko ir nereiškia, tačiau man tai vis tiek išlieka tam tikros pagarbos ir atidumo detalėms ženklas“, – atvirauja Paulius.

Lankomumas – su registracija sistemoje

Magistrantas dalinasi, jog studijų procesas labai panašus į tą, su kuriuo jis jau buvo susidūręs KTU: paskaitos mažose auditorijose, nedidelis kiekis studentų. Atsiskaitymai, pasak Pauliaus, taip pat kiek panašūs, tačiau jo turėtuose moduliuose daugiausia dėmesio buvo skiriama tarpiniams arba galutiniams egzaminams.

Vienas dalykas, nustebinęs P. Advilonį – dėstytojų dėmesys į lankomumą.

„Visi studentai turėdavo arba su kortele įsiregistruoti sistemoje, arba dėstytojas perskaitydavo visų vardus ir taip pažymėdavo lankomumą“, – dalinasi studentas.

Nors dėstytojai dėl lankomumo ir buvo labai griežti, KTU studentas atskleidžia, jog jį sužavėjo dėstytojų atsidavimas: „Visi jie buvo labai geranoriški padėti, paaiškinti ir matėsi, kad iš tiesų domisi ir myli savo dėstomą dalyką.“

Labiausiai Skaitmeninės kultūros programos studentui įsiminęs modulis – Tarptautinių visuomenių ir kultūros (angl. Global societies and culture) modulis. Pasak studento, įdomi ir inovatyviai dėstoma modulio medžiaga padėjo jam geriau pažinti dabartinės visuomenės problemas.

„Semestro metu turėjome atlikti grupinį projektą ir išnagrinėti problemas, kurias matome savo aplinkoje. Šis darbas ne tik padėjo geriau susipažinti su kitais studentais, bet ir paragino įsigilinti į savo aplinką ir kritiškai ją įvertinti. Paskaitų metu taip pat atlikdavom daug pratimų (pvz. diskusijos grupelėse, žaidimai, vaidmenų pratimai), kurie iliustruodavo dėstomą medžiagą“, – dalinasi Paulius.

KTU studentas taip pat atskleidžia, jog anglų kalbos žinių tikrai pakako. Dėstytojai kalbėjo aiškiai, nesuprantamus terminus paaiškindavo arba, pasak studento, jis juos išsiversdavo pats.

Kita vertus, bendrauti su studentais Pauliui kartais būdavo sunkiau, nes visų anglų kalbos žinios skirdavosi. Tačiau jis tai lengvai išspręsdavo vartodamas paprastus žodžius ar prašydamas pašnekovo pakartoti ar paaiškinti.

Į žygius – nuo vaikų iki senelių

Paulius atskleidžia, jog Pietų Korėjos studentų bendruomenė yra labai geranoriška ir atsidavusi studijoms: aktyviai dalyvauja paskaitose, užduoda klausimus, konspektuojasi ir yra linkusi padėti.

„Tarpinių ir galutinių egzaminų laikotarpiu ne tik, kad nevykdavo užklasinės veiklos, tokios kaip būreliai ar renginiai, bet studentai iki pat išnaktų, arba net ir per naktį, mokydavosi bibliotekose“, – pasakoja studentas.

Pauliui užtekdavo laiko ir pastudijuoti, ir „pastudentauti“: penktadieniais jis pasidarydavo turimus universiteto darbus, o tuomet visas likęs savaitgalis likdavo kitoms veikloms. Šį laiką studentas išnaudodavo keliavimui po Seulą, Pietų Korėjos sostinę, veikloms su draugais ar kitokiems užsiėmimams.

„Kadangi Seulas yra tikrai didelis miestas, tai buvo labai smagu vis atrasti naujas ir nematytas vietas. Taip pat teko lankytis daugybėje pramogų vietų: ypač populiarūs yra boulingas, interneto kavinės, kino teatrai, prekybos centrai“, – pasakoja Paulius.

Pasak KTU studento, Pietų Korėjoje taip pat labai populiarūs žygiai (angl. hiking), tad jam ne kartą yra tekę pasivaikščioti po kalnus. „Su draugais buvome įlipę į aukščiausią kalną Pietų Korėjoje, bei pasitikome saulę nuo kalno esančio pačiame Seule. Labai įdomu buvo pastebėti, kad į žygius eina tikrai įvairaus amžiaus žmonės, nuo vaikų iki senelių“, – dalinasi Paulius.

Išmoko žongliruoti

Paulius atskleidžia, jog prieš išvykstant į mainus jis išsikėlė tikslą sudalyvauti kuo daugiau įvairių veiklų ir priimti visas pasitaikiusias galimybes ir tai jam pavyko padaryti net su kaupu.

Ši patirtis jam atnešė labai daug naudos: didelį patirčių ir galimybių bagažą, galimybę patobulėti kaip asmenybei, geriau save pažinti, išsiugdyti naujų savybių, susipažinti su daugiau žmonių ir net išmokti žongliruoti.

„Kadangi esu labiau introvertiškas, tikrai nesitikėjau, kad pavyks susipažinti su tiek daug nuostabių žmonių ir užmegzti nuoširdžių draugysčių. Manau, kad vykimas be išankstinių nuomonių padėjo atviriau į viską žiūrėti ir kiekvieną situaciją priimti atvirai“, – pasakoja Paulius.

KTU studentas atskleidžia, jog iš pradžių ši galimybė jam atrodė bauginančiai, tačiau dabar jis sako, jog ta baimė atrodo visiškai nepagrįsta ir labai džiaugiasi išvykęs.

„Pokyčiai vyksta ties lūžio tašku, taigi jeigu nieko nedarysi, niekas ir nesikeis. Tik išėjus iš savo aplinkos ir darant tai kas nėra malonu, gąsdina ar atrodo neįmanoma – gali išvysti stebuklus ir tapti geriausia savo versija“, – atvirauja Paulius.

Trys patarimai studentams

Paulius dalinasi, jog realios vizijos veiklai po magistro baigimo neturi: „Akademiniai mainai labai praplėtė akiratį ir paskatino galvoti apie ateitį ir už Lietuvos ribų. Kadangi domiuosi fotografija, galbūt tolimesnę savo veiklą siesiu su tuo.“

Studentams, norintiems pasinaudoti mainų galimybe, Paulius duoda 3 patarimus. Pirmiausia, jeigu nedrąsu – nebijoti klausti. „Šioje kelionėje nesi vienas ir kiti tikrai tau padės. Ir garantuoju, kad viskas tikrai bus gerai“, – sako studentas.

Vaikinas tikina, jog nėra ko nerimauti dėl dėstomų dalykų ar anglų kalbos: „Iš visų dėstomų dalykų, tikrai atrasi sau tinkamas paskaitas, blogiausiu atveju – jeigu nerastum atmainų – visada galima reikiamas paskaitas išklausyt grįžus. Na, o anglų kalbos testukas parodys, jog viskas nėra taip blogai. Taip pat užsienio universitetų dėstytojai supranta, kad visų kalbos žinios nėra vienodos ir pagal tai pritaiko savo dėstymo būdą.“

Ir galiausiai, Paulius sako, jog niekas už tave patį neapsispręs. „Jeigu nori pamatyti pasaulį, patirti begalę patirčių, paragaut naujo skanaus maisto, užkandžių ir gėrimų – mainų programa yra puiki proga visa tai (ir daug daugiau) išbandyti“, – ragina jis.

Komentarai ()