Skambina pavojaus varpais: gelbėkime vaikus ()
Išmanusis telefonas pirmoko rankose jau nieko nebestebina. Vaikai šiais laikais su technologijomis susipažįsta anksčiau nei išmoksta vaikščioti ar kalbėti. Todėl pradinukai ir vyresni moksleiviai – jau pažengę vartotojai. Tačiau ar suteikdami prieigą prie naudingo edukacinio turinio ir aplikacijų, išmanieji įrenginiai netampa mokymosi trukdžiu, kartu sukeldami aibes kitų – psichologinių ir sveikatos – problemų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pradžių entuziastingai puolę naudotis technologijų suteikiamomis ugdymo galimybėmis, dabar švietimo ekspertai – atsargesni. Apie technologijų ir soc. medijų daromą žalą atskleidžia ir vis daugiau mokslinių tyrimų, o kai kurios valstybės imasi drastiškų žingsnių ir mobiliuosius telefonus mokyklose uždraudžia nacionaliniu lygmeniu.
Mokytojų ugdymo platformos „Ugdymo meistrai“ surengtoje diskusijoje mokytojai, švietimo ir technologijų ekspertai sutarė: technologijų naudojimas ugdymo procese turi būti gerai suplanuotas ir pasvertas. Tačiau aštriausiu išlieka asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose klausimas.
Spengianti tyla mokyklų koridoriuose
Karjeros specialistė, edukologė, ekonomikos ir verslumo mokytoja-ekspertė Laimutė Gegieckienė kategoriška: „Asmeniniams telefonams mokykloje – ne vieta. Mane kiekvieną kartą apstulbina ta spengianti tyla didelių mokyklų koridoriuose. Eini ir matai, kad jaunimas nebendrauja gyvai, nejuda, netgi pavalgyti nenueina, o visi sėdi, sulindę į savo išmaniuosius įrenginius“.
Anot ekspertės, dirbančios su įvairaus amžiaus mokiniais, didžiausia problema yra būtent su vyresniaisiais. „Su pradinukais dar gali susitarti, kažkuo kitu jį sudominti, tačiau dirbdama su vyresniais matau, kad rankos į telefoną tiesiasi nevalingai. Atsiranda labai daug pykčio, jei telefonu naudotis neleidi. Dirbant komandose, kai reikia tartis vienas su kitu, neretai sulaukiu klausimo – ar galiu pažiūrėti į telefoną? Sutelkti dėmesį ilgesnio teksto skaitymui ar video žiūrėjimui taip pat tampa problematiška“, – vardina edukologė.
|
Anot L. Gegieckienės, asmeniniai telefonai mokyklose nereikalingi dar ir todėl, kad dabar dažna mokykla yra aprūpinta technologinėmis priemonėmis – išmaniosiomis lentomis, planšetėmis, kompiuteriais ir to visiškai užtenka ugdymo procesui.
Jai antrina ir pradinių klasių mokytoja-ekspertė Rūta Filončikienė. „Prieš 5 metus sakydavau, kad išmanieji telefonai mokyklose reikalingi – turime mokyti vaikus naudotis visomis jų galimybėmis. Tačiau dabar nuomonę kardinaliai pakeičiau. Ne tik todėl, kad mokykloje yra ir planšetės, ir kompiuteriai, bet labiausia dėl to, kad telefonai daro žalą ir didelę įtaką vaikų dėmesio koncentracijai, suvokimui, psichinei sveikatai. Priklausomybė nuo telefonų yra ne tik vaikų, bet ir visos visuomenės problema, tačiau suaugusieji geba geriau ją valdyti“, – sako ji.
Todėl jos klasėje vaikų telefonai ryte „iškeliauja“ į specialią dėžutę. Jie atiduodami tik vaikui einant namo. Jei mokiniui prireikia susisiekti su tėvais pamokų ar popamokinės grupės metu, gelbsti mokytoja.
Uždraudus telefonus – mažiau patyčių, geresni akademiniai rezultatai
Anot pradinukų mokytojos R. Filončikienės, sprendžiant įvairias vaikų mokymosi, elgesio sunkumų problemas, dažnai paaiškėja, kad jų šaltinis – besaikis telefono naudojimas. Išsprendus šį klausimą, gerėja ir vaiko elgesys, ir akademiniai rezultatai.
Mokytoja netgi pastebi, kaip kinta užduočių suvokimo gebėjimai. Pasirodo, prie aukštos raiškos vaizdų įpratę mokiniai prastesnės kokybės paveikslėliuose esančias užduotis suvokia daug sunkiau, nors anksčiau dėl to nekildavo problemų.
Tai, ką mokytojai pastebi savo kasdieniniame darbe, patvirtina ir tyrimai. Švietimo technologijų ekspertas, mokytojas, „Ugdymo meistrai“ vadovas Mindaugas Pozingis mini Norvegijoje 2023-2024 m. atliktą itin plačios apimties tyrimą.
Jo metu 200 tūkst. 11-16 metų mokinių iš 400 mokyklų buvo uždrausta naudoti mokykloje asmeninius mobiliuosius telefonus. Tyrimo rezultatai stulbinantys: pagerėjo mergaičių akademiniai rezultatai (berniukų ženkliai nepakito), sumažėjo patyčių skaičius (mergaičių grupėje patyčių skaičius nukrito 46 proc., berniukų – 43 proc.), trečdaliu susitraukė lankymosi pas psichologus skaičius (mergaičių grupėje – net 60 proc.).
„Pasaulis pats šiuo metu yra pasimetęs, ką daryti toliau. Viena vertus, technologijos suteikia galimybių gerinti ugdymo kokybę. Kita vertus, besaikis jų naudojimas sukelia daugybę problemų, kurias atskleidžia ne vienas tyrimas. Telefonus mokyklose jau draudžia Švedija, Nyderlandai, pilotinį projektą vykdo Prancūzija, vyksta svarstymai Jungtinėje Karalystėje. Uždraudę naudotis telefonus mokyklose spręstume ne tik patyčių, žemos savivertės, įvairių kompleksų atsiradimo, bet ir narkotikų platinimo, galų gale fizinės sveikatos problemas“, – įsitikinęs M. Pozingis.
Ar pribrendome telefonų draudimui mokyklose nacionaliniu lygiu?
Vis dėlto ne visi ekspertai mano, kad telefonai mokyklose turėtų būti uždrausti. Ekonomikos ir verslumo mokytojas Mantas Vičius, kuris yra „Elicejus.lt“ vadovas, sako , kad telefonai gali būti naudingi mokymosi procese. „Telefonai padeda vaikams greičiau susirasti informaciją, geriau ją įsisavinti ir susisteminti. Svarbiausia yra tinkamas jų naudojimas mokymosi metu, o ne draudimas,“ – argumentuoja jis.
Tuo tarpu per pertraukas – tam, kad mokiniai pailsėtų, pajudėtų ir pavalgytų, verta tartis dėl taisyklių. Pavyzdžiui, mokykloje, kurioje jis dirba, pertraukų metu telefonais galima naudotis tik tam tikrose ribotose erdvėse. Jei nepavyko spėti į šią erdvę – mokiniai turi ieškoti kitų veiklų.
Anot M. Vičiaus, pamokų metu kol kas tikrai ne visos mokyklos gali mokiniams pasiūlyti savo įrenginius, todėl telefonas neretai naudojamas ugdymui. Ypač tai svarbu šiuo metu, kai susiduriama su vadovėlių trūkumu, ir skaitmeninis mokymosi turinys gali užkamšyti šią spragą.
Nors ir kiti ekspertai sutinka, kad negalime atriboti vaikų nuo technologijų ir naudingo skaitmeninio turinio, tačiau būtent asmeninių telefonų naudojimas kelia daug problemų.
„Telefonai – asmeniniai įrenginiai, mokytojas negali kontroliuoti, kas jame yra – kokios programėlės, žaidimai ir pan. Nėra įmanoma ir prižiūrėti, kad mokinys savo telefone pamokos metu užsiimtų kuo reikia, jo dėmesys nenukryptų į pyptelėjusią žinutę ir pan. Mokytojas taip neturi būti 25-ių klasėje esančių skirtingų telefonų modelių ir aplikacijų žinovas, jei kažkas neveikia ar užstringa“, – įsitikinusi R. Filončikienė.
M. Pozingis priduria, kad aktuali ir nusirašinėjimo nuo „Google“ ar „Chat GPT“ problema. Be to, maži telefonų ekranai tikrai nėra patogi darbo priemonė, ypač jei užduotis didesnės apimties, pavyzdžiui, testas arba rašinys. „Teko girdėti ir tokių absurdiškų dalykų, kad telefonais kai kuriuose mokyklose iš mokinių jau ir rašinius reikalauja rašyti. Mano nuomonė griežta: jei pamokos metu nėra galimybės naudotis mokyklos įrenginiais, tuomet jau paprastas popieriaus lapas ar sąsiuvinis yra geriau“, – sako jis.
Švietimo technologijų ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu atsiranda ir naujų įrankių, kurie leidžia interaktyviai mokytis, naudojant tik vieną – bendrą klasės ekraną ir specialią aplikaciją mokytojo kompiuteryje, o tuo tarpu mokiniai naudoja tik į žaidimų konsoles panašius pultelius.
„Bet kokiu atveju visur reikalingas saikas. Net ir su mokyklos įrenginiais naudojimasis technologijomis ugdymo proceso metu turi būti ribotas – kai kurių tyrimų duomenimis ne daugiau 30 proc. ugdymo laiko. Ir svarbiausia – mokytojo prižiūrimas ir vedamas,“ – akcentuoja M. Pozingis. Tuo tarpu asmeninių telefonų naudojimas mokyklose turi būti uždraustas, įsitikinęs jis.
„Netikiu bendruomenių susitarimais. Taip, daliai mokyklų tą pavyko padaryti, bet tikrai ne visose. Švietimo ir tėvų bendruomenės dar ne iki galo supranta telefonų daromą žalą, tai kaip mes galime susitarti? Pats esu dviejų berniukų tėtis ir riboju jų ekranų laiką. Paaiškėjo, kad esu kone vienintelis tėvas klasėje, taip ribojantis savo vaikus, ir iš sūnų dėl to susilaukiu nemažai priekaištų. Taip pat žinau pavyzdžių, kai mokyklose tėvai bandė inicijuoti diskusijas apie telefonų ribojimą ir buvo apkaltinti noru grįžti į akmens amžių“, – dalinasi „Ugdymo meistrų“ vadovas.
L. Gegieckienė taip pat įsitikinusi, kad metas imtis drąsių sprendimų nacionaliniu lygmeniu. „Patikėkite, dirbu mokyklose, kuriose draudžiami telefonai, ir kuriose nėra draudžiami. Matau milžinišką skirtumą tarp vaikų, jų savijautos ir bendravimo, mokymosi. Todėl primygtinai kviečiu: išlaisvinkime vaikus iš telefonų priklausomybės. Galų gale turime remtis ir sveikatos specialistų rekomendacijomis, kad per didelis ekranų naudojimas yra žalingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai“, – ragina edukologė.