Andrius Francas – apie Lietuvos darbo rinką ir specialybių paklausą (9)
Ilgametę patirtį darbuotojų paieškos bendrovėse turintis darbo rinkos ekspertas Andrius Francas apgailestauja, kad vis sukamės užburtame rate: vienų sričių specialistų jau trūksta, bet mūsų visų pinigais rengiami niekam nereikalingi kitų sričių darbuotojai, o nedarbą labiausiai mažina tik emigracija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas dėstė šiandieninę situaciją Lietuvoje: „trūksta produkto pardavėjų, tačiau nereiškia, kad turinčių vadybininko išsilavinimą, nes geras pardavėjas turi suprasti, ką parduoda, o tam reikia tos srities žinių. Nesunku įsidarbinti tose srityse, kuriose atsigavęs eksportas, jei tik nesmogs nauja pasaulinė krizė. Lietuvoje steigiami paslaugų centrai, ir šiandien jokių problemų nekils juose gauti darbą žmonėms, mokantiems skandinavų kalbų. Reikia įvairių darbuotojų be aukštojo išsilavinimo, bet Lietuvoje iškreipta sistema: autoservise apie tave šokinėja trys vadybininkai, o mechanikas vienas. Dabar dar dirba karta, kuri moka amatą, bet po penkerių šešerių metų tokių specialistų trūks ir paslaugos brangs. Lietuvoje visai nėra profesinio ir aukštojo mokslo balanso, o kolegijos ir universitetai rengia tokio pat lygmens specialistus“.
– Ar iš tiesų manote, kad teisės, vadybos programas aukštosiose mokyklose vertėtų visai uždaryti kokiam dešimtmečiui?
– Šiandien Lietuvoje parengiama dešimtkart daugiau teisininkų nei prieš dešimt metų. Yra toks amerikietiškas filmas „60-asis greitkelis“ – apie kaimelį, kuriame gyvena vien teisininkai. Kas pro jį važiuoja, būtinai turi pažeisti kokią iš daugybės kaimelio prisigalvotų taisyklių, nes iš to tie teisininkai gyvena. Ar mes siekiame tokie būti?
Nesakau, kad jau visai nereikia vadybininkų, tačiau tai galėtų būti magistrantūros studijos. Iš bet kurio inžinieriaus gali padaryti vadybininką, bet nė iš vieno vadybininko nepadarysi inžinieriaus, nes jis neturi bazinių žinių. Vieninteliu atveju iš karto po mokyklos verta studijuoti vadybą – jei žmogus apsisprendęs būti darbdaviu.
Dabar abiturientai stoja ten, kur madinga, lengviau mokytis ir pigesnės studijos, o baigę nežino, kur dėtis, nes šių specialistų rinka užpildyta. Taip prarandame žmones, nes turint teisininko ar vadybininko diplomą jiems atrodo negražu registruotis darbo biržoje, tad išvažiuoja į užsienį dirbti nekvalifikuoto darbo. Bet ar tam reikia mokytis ketverius metus? Juolab mes visi mokame už tas studijas. Norime būti žinių visuomenė, visus mokyti, bet kiek esame finansiškai pajėgūs tai daryti? Bandom visus įsprausti į rėmus, kad būtina stoti į aukštąją mokyklą, ir tuoj pat baigus mokyklą, ir ne kur nori, bet kur leidžia pažymys. O juk jaunam žmogui labai sudėtinga suprasti, ko jis nori gyvenime, – gal porą metų tegu padirba, pakeliauja, tegu stebi, kokių labiausiai reikia darbuotojų.
