Po šių mokslo metų studijas baigs 4,5 tūkst. absolventų, kurie pirmieji pradės grąžinti studijų paskolas, gautas pagal dabartinę tvarką, - bendras jų įsipareigojimas bankams viršija 22 mln. litų.

„Lietuvos žinios“ rašo, kad nuo 2009 metų iki šiol valstybės remiamų paskolų jau yra gavę daugiau nei 24 tūkst. studentų - bendra našta siekia 115 mln. litų. Šie skaičiai rudenį padidės dar trečdaliu - netrukus paskolas užsiners ir šiųmečių studentų karta.

2009 metais Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įvykdė aukštojo mokslo reformą, pagal kurią įvedė visiškai naują studijų finansavimo tvarką - valstybės remiamų paskolų sistemą.

Taigi į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai gavo galimybę iš bankų pasiskolinti lėšų studijoms apmokėti. Sistema, iš valstybinės tapusi bankine, nestokoja ne tik palaikymo, bet ir kritikos – teigiama, kad jaunimas gramzdinamas į skolas.

„Dabartiniai skaičiai rodo, kad beveik pusė studentų yra priversti mokėti už studijas ir dalis jų moka ne savo, o bankų pinigais. Vienų metų studijų kainos svyruoja nuo beveik 4 tūkst. iki 18 tūkst. litų, tad savaime suprantama, jog pabaigęs studijas, neturintis kur gyventi ir gaunantis palyginti mažą atlyginimą absolventas į savarankišką gyvenimą ant kupros nešasi didžiulę skolą. Antai JAV nuo mažumės vaikai auklėjami taip, kad mokslams reikia pradėti taupyti nuo pirmų gyvenimo metų, o Lietuvoje ši sistema tiesiog nukrito iš dangaus 2009 metais. Manyčiau, šis pasikeitimas nieko gero mums nedavė“, - neslėpė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Jo manymu, tolesni metai parodys, kad šis buvusių valdančiųjų žingsnis buvo klaidingas. Dabartinė studentų kreditavimo sistema, pašnekovo požiūriu, milžinišką naudą duoda tik bankams, tuo tarpu valstybė esą prisiima labai didelių įsipareigojimų.

Komentarai (52)