XVII a. Europoje, įskaitant Lietuvą, plito mokymosi mirti vadovėliai. Tuometinėje baroko Europoje siaučiant marui, karui ir badui atgaivinta antikinė mokymosi mirti idėja. Mirties tema dar kartą atgyja XX a. egzistencijos filosofų darbuose. Tai taip pat sietina su to meto socialine tikrove. Šiuolaikinėje visuomenėje mirties tema nesuderinama su vartojimo strategijomis. Deja, nepaisant to, savižudybių skaičius, ypač Lietuvoje, itin didelis. Kodėl taip yra? Ar antikinė mokymosi mirti idėja galėtų būti savižudybių profilaktika?

Tai viena  temų, kurios bus nagrinėjamos sausio 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyksiančioje mokslinėje konferencijoje Gyvenimo būdas ir stilius: filosofinis ir sociologiniai aspektai. Joje išgirsite ir apie niekšybės fenomeną ideologijos bei religinės filosofijos kontekste, apie „hipsterių” socialinę klasę, mito ir gyvenimo sąsajas, apie gatvės madą, neigiančią sociologijos mados teorijas, dorybės ir vertybės sąvokų išstūmimą iš šiuolaikinės filosofijos, gyvenimo būdą šiuolaikiniame postfilosofiniame pasaulyje ir net apie senlietuvio gyvenimo būdą.

Gyvenimo būdas, gyvenimo stilius, gyvenimo forma, gyvenimo menas, gyvenimo technika, gyvenimo kūrimas – skirtingi žodžių junginiai, nusakantys tai, kad patys renkamės gyvenimo kelią ir formuojame savo gyvenimą. Tačiau pasirinkimas priklauso ir nuo mūsų socialinės aplinkos, subrandinančios nuostatas ir vertybes. Priklausydami tam tikrai bendrijai, pasiduodame jos įtakai bei globai, formuodami savo gyvenimą. Kita vertus, kurdami savo gyvenimą formuojame ir bendrijos nuostatas.

Akivaizdu, jog mūsų gyvenimo būdas neatsiejamas nuo mąstymo. Norint nugyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą, reikia turėti žinių, suvokti istorinį kontekstą, suformuoti savo veiklos principus, strategiją. Vakarų filosofijos pradžia antikinėje Graikijoje formavosi svarstant darnaus (Pitagoras), teisingo (Platonas), laimingo (Aristotelis), mirtingo (Epikūras) gyvenimo aspektus. Kai kurios filosofinės mokyklos mėgino suprasti, koks gyvenimas yra geriausias. Gyvenimo tema iš esmės nulėmė filosofijos raidą XIX a. ir XX amžiais (S. Kierkegaardo, F. Nietzsche’s, A. Schopenhauerio, W. Dilthey’aus, M. Heideggerio ir kitų filosofų darbuose).              

Konferenciją organizuoja LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas. Dalyvavimas laisvas ir nemokamas. Plačiau apie konferenciją internete www.lma.lt

Komentarai (2)