Apie PKK „Wagner“ vadovo išpuolius prieš Gynybos ministeriją

Evgenijaus Prigožino išpuoliai prieš Kremliaus gyventojus girdimi net ir Europoje. Europoparlamento deputatas Bernardas Guetta savo skiltyje rašo, kad situacija demonstruoja Putino* bejėgiškumą, kurią jaučia ir pats Prigožinas.

Tuo neįmanoma patikėti. Netgi įsivaizduoti tai sunku, tačiau, sprendžiant iš visko, Vladimiras Putinas nebėra savo namų šeimininkas. Jis vis dar prezidentas, bent jau pagal pareigas, tačiau kaip veikiantis valstybės vadovas gali visiškai nesureaguoti į gynybos ministro – su kuriuo jie, kaip žinia, labai artimi, – ir Genštabo viršininko – kuriam jis asmeniškai patikėjo operacijos Ukrainoje vykdymą – adresu nuskambėjusius įžeidimus, visiškai neaišku.

Atsakymas vienareikšmis — „negali“. Vladimiras Putinas tiesiog nusišalino, netgi savo spaudos sekretoriaus lūpomis nepasmerkęs fakto, kad Evgenijus Prigožinas pavadino Sergejų Šoigu ir Valerijų Gerasimovą „padarais“ už tai, kad jie neužtikrino jo, „****, amunicija“, kurios jam taip reikėjo Bachmute.

Jei tai būtų buvęs trumpas buvusio nusikaltėlio, kurį prezidentas padarė savo protežė įniršio proveržis, jis būtų galėjęs ignoruoti šį ekscesą ir pademonstruoti nuolaidumą. Bet PKK „Wagner“ savininkas nesusivaldo tris kartus iš eilės, pasisakydamas vis griežčiau ir grubiau. Negana to, jeigu kaltinimai, Šoigu ir Gerasimovo adresu tapo jau tradicija, Tai prieš mėnesį Prigožinas leido sau, tegul ir keiksmų, tačiau neregėtai įžūliai, peikti prezidentą.

„Valdžiai ir visuomenei bendrai… — pasakė jis, — …idealus variantas — paskelbti SKO pabaigą, paskelbti visiems, kad Rusija pasiekė planuotus rezultatus“. Tuo pačiu jis paneigia Putino versiją apie Kyive įsitaisiusius „nacistus“, ir agresyvų Vakarų karą prieš Rusiją, pradėtą, panaudojant ukrainiečius. Tai reiškia, kad valdžios nuvertimas Ukrainoje ir Rusijos protektorato atkūrimas nepasiekiamas. Trumpai tariant, peršasi išvada, kad Vladimiras Putinas pralaimėjo savo karą. Bet ir to maža: iš ekskliuzyvinių karių maitinimo paslaugų tiekimo organizavimo kapitalą susikrovęs Prigožinas pareiškia, kad ukrainiečių kontrpuolimas baigsis katastrofa Rusijai.

Tai jau ne šiaip subordinacijos pažeidimas. Tai – valstybės išdavimas, nes paskelbti liaudžiai apie jos armijos pralaimėjimą reiškia kariuomenės kovinės dvasios palaužimą ir šalies pasitikėjimo savo prezidentu žlugdymą. Opozicijos herojus, Vladimiras Kara-Murza, visai neseniai buvo nuteistas 25 metams kalėjimo u daug menkesnius dalykus. O ką gi gavo Prigožinas?

Šiuo momentu nieko — nei kalėjimo, nei terbos, atvirkščiai, ginkluotės pažadą. Tad, dabar paplitusi nuomonė, kad Putinas naudoja jį, siekdamas dėl karinių Rusijos nesėkmių apkaltinti Genštabą, neatlaiko kritikos. Jei būtų taip, prezidentas pripažintų nedrįstantis tiesiogiai pulti savo generolų, ir nuteiktų juos prieš save, netgi nenušalinęs jų nuo vadovavimo. Tai būtų ne šiaip savo silpnumo pripažinimas, o dešimteriopas jo sustiprinimas, o iš to kyla ir grėsmė būti nuverstam kariniu perversmu.

Putinas ne toks kvailas, ir mes privalome pripažinti faktus. Įgindamas save į kampą, šis prezidentas atsidūrė tokioje silpnoje pozicijoje, kad avantiūristas Prigožinas jau nebijo pranašauti ir spartinti valdžios keitimą. Prigožinas mato save įpėdiniu. Jis nori galimybės netrukus tarti Rusijai: „Aš juk sakiau“, todėl, jo nesulaikydamas, Vladimiras Putinas pasirašo savo bejėgiškumo aktą.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.

Komentarai ()