Laukia sunkus sprendimas. Kiek laiko Rusija dar galės tęsti pilnavertį karą? ()
Ekspertų teigimu, Kremliaus vadovo laukia sunkus pasirinkimas – arba tęsti karinę agresiją prieš Ukrainą, arba gerinti savo piliečių gerovę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija turės pakankamai pinigų karui finansuoti dar vienerius metus. Tai teigiama rugpjūčio 28 d. CNN medžiagoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. gruodį pasirašė įstatymą, pagal kurį 2023 m. „nacionalinei gynybai“ bus skirta 4,98 trilijono rublių – 52 mlrd. dolerių. Tačiau dabar ši prognozė padvigubinta iki 9,7 trilijono rublių (101 mlrd. USD). Tai beveik tris kartus daugiau, nei Rusija išleido gynybai 2021 m., prieš visapusišką invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį.
Šie skaičiai greičiausiai nepakankamai įvertina bendrą Rusijos kariuomenei išleidžiamą sumą. Tarptautinis Stokholmo taikos tyrimų institutas, stebintis karines išlaidas visame pasaulyje, skaičiuoja, kad „nacionalinės gynybos“ dalis oficialiame Rusijos biudžete sudaro tik apie tris ketvirtadalius visų karinių išlaidų.
Rusijos ekonomikos specialistas Richardas Connolly iš Karališkojo jungtinio gynybos ir saugumo studijų instituto taip pat tikisi, kad karinės išlaidos šiemet gerokai viršys 100 mlrd. dolerių. Jis teigė, kad prieš karą Rusija gynybai išleisdavo apie 3–4% metinio bendrojo vidaus produkto, o dabar šis skaičius gali siekti 8–10%.
„Kai atsižvelgiama į prekių ir paslaugų kainas Rusijoje, dolerio ekvivalentas 2023 m. atrodo dar didesnis, tikriausiai arčiau 300 mlrd. USD,“ – apskaičiavo Janis Kluge, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis bendradarbis.
Rusijos biudžeto deficitas – atotrūkis tarp išlaidų ir pajamų – nuo karo pradžios smarkiai išaugo, nes pajamos iš naftos ir dujų eksporto sumažėjo dėl Vakarų sankcijų ir didelių nuolaidų likusiems pirkėjams. Sumažėjusios energijos kainos šiais metais ir gamybos mažinimas padidino spaudimą.
Leidinio teigimu, valstybės skola, kuri šiuo metu siekia 14,9% BVP, toliau augs.
„Rusija negali skolintis iš užsienio, ji uždaryta nuo Vakarų kapitalo rinkų,“ – sakė „Capital Economics“ vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Liamas Peachas.
Rublio kursas gali kristi ir toliau, sakė J. Kluge iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto.
„Paskutinis dalykas, kurio ji (Rusijos Federacijos vyriausybė – red.) nori, yra tai, kad rusai prarastų pasitikėjimą Rusijos valiuta ir galbūt kažkada pradėtų keisti visus rublius į užsienio valiutą, nes tada atsiras užburtas ratas. Ir tai tikrai gali sukurti savotišką valiutų krizę Rusijoje“, – sakė jis.
