Eksportuotojai įpareigoti grąžinti valiutines pajamas ir padėti Putinui rinkimuose

Valdžia nori stabilizuoti rublio kursą ir infliaciją, taip įsiteikti gyventojams

Vėlų trečiadienio vakarą vyriausybė pranešė, kad prezidentas pasirašė eksportuotojų valiutinių pajamų grąžinimo įsaką. Ekspertai suglumę, nors pripažįsta, kad trumpalaikėje perspektyvoje tai rublį sustiprins.

Įsaku įvedamos trys naujos priemonės.

Pirma — kai kurioms kompanijoms 6 mėnesiams įvedama privaloma repatriacija ir valiutinių pajamų pardavimas Rusijos rinkoje vyriausybės nustatytomis apimtimis ir terminais. Atitinkamą nurodymą planuoja priimti per parą.

Antra — kai kurios kompanijos įpareigojamos Rusijos Bankui ir Rosfinmonitoringui pateikti indikatyvius užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo vidaus rinkoje planus-grafikus.

Trečia — į kai kurias įmones paskiriami Rosfinmonitoringo atstovai, įpareigoti atlikti valiutos reguliavimo monitoringą ir užtikrinti valiutų reguliavimo taisyklių laikymąsi.

Ypatingo dėmesio vertos dvi priemonės: kad privalomas valiutinių pajamų pardavimas įvedamas atskiroms kompanijoms — ir konkrečios privalomos parduoti valiutos apimtys. Pačiame įsake, kaip tvirtinama, nustatytas konkrečių eksportuotojų, kuriuos šios priemonės paveiks, sąrašas. Jame yra 43 kompanijų grupės, susijusios su kuro-energetikos kompleksu, juodąja ir spalvotąja metalurgija,chemijos ir miško priemone, grūdų ūkiu. Įsake minimos ir konkretūs duomenys apie tai, kokią pajamų dalį įmonės privalės sugrąžinti į šalį. Tačiau pats įsakas teksto rengimo metu dar nebuvo publikuotas, nors vyriausybė žadėjo tai atlikti per parą.

Jau šis momentas kelia mintis, kad para duota lobistams išmušti savo kompanijoms kuo palankesnes sąlygas — o gal ir visai išbraukti iš sąrašo.

„Kaip tai dažnai būna Rusijoje (ir buvo SSRS), vienų ar kitų priemonių įvedimo deklaratyvus ir tikrasis tikslas dažnai nesutampa. Įvedamų apribojimų tikrasis tikslas atrodo yra kapitalo nuotekio ribojimas. O tai, kad ribojimus siūloma įvesti ne visiems eksportuotojams, o tik kai kuriems (juolab, sąrašas nėra nei atviras, nei galutinis) — stiprus argumentas, kad kapitalo nutekėjimą norima apriboti ne visiems. Nes visi žvėrys lygūs, tačiau kai kurie yra lygesni“, — ironizuoja TG kanalo „Ekonomikos opos“ autorius.

Tarp kitko, sprendžiant iš draugiško choro oficialių asmenų, tvirtinančių, kad įsakas priimtas tik išskirtinai siekiant stabilizuoti valiutų rinką, įsako „antrasis dugnas“ yra visiškai ne preferencijų suteikimas vieniems, ir kitų eksportuotojų išstūmimas iš rinkos (ir importuotojų, apie tai – žemiau).

„Pagrindinis šiuo priemonių tikslas — sukurti ilgalaikes sąlygas didinti valiutų rinkos skaidrumą ir prognozuojamumą, sumažinti galimybes spekuliuoti valiuta. Tikimės, kad įvedami valiutinių pajamų paradavimo įpareigojimai nevaržys sąžiningų rinkos dalyvių“, — naujieną apie įsaką pakomentavo pirmasis vicepremjeras Adrejus Belousovas.

„Reikalavimas būtinai parduoti valiutines pajamas 43 kompanijų grupėms gali padidinti valiutos realizavimo operatyvumą, pagerinti likvidumo situaciją, sumažinti volatilumą“, — antrina jam CB, kurio vadovė Elvitra Nabiulina visai neseniai pasisakė prieš valiutinius ribojimus.

Skeptiškas požiūris į šią priemonę visiškai pateisinamas.

„Jokios ypatingos būtinybės papildomai reikalauti grąžinti valiutines pajamas nėra, nes ir to didžioji jų dalis grįžta į RF. Sugrįžimo priežastis — nelabai didelis eksportuotojų rentabilumas (atsižvelgiant į mokestinę apkrovą). Užsienyje palikti gerokai daugiau procentų nuo pajamų, nei grynas eksporto rentabilumas, neįmanoma. Daugiau, nei 80% valiutinių pajamų repatrijuojama be jokio vertimo“, — paaiškina TG kanalas „Ekonomikos opos“.

Be to, pažymi jis, eksportuojant už rublius, mažesni transakcijos kaštai ir rizika eksportuotojams bei importuotojams. „Transakcijos į RF ir iš RF dabar ir sudėtingos, ir brangios, ir rizikingos (yra lėšų blokavimo rizika). Ir gan paplitusi praktika, kai užsienyje jau esančia valiuta apmokamas importas, už kurį importuotojai eksportuotojams sumoka rubliais“, — paaiškina ekonomistas.

„Primena rankinį valdymą — į kompanijas nukreipiami Rosfinmonitoringo emisarai, kurie ir kontroliuos procesą“, — rašo TG kanalas MMI. Kaip pažymi kanalo autoriai, neaišku, ką daryti kompanijoms, kurios didelę eksporto pajamų dalį gauna rubliais. Neaišku, kaip visa tai veiks. Ir nors pirmoji rinkos reakcija buvo teigiama — rublis ėmė ryžtingai tvirtėti, neatmestina, kad efektas bus trumpalaikis.

Buvęs CB pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Sergejus Aleksašenko įsaką iš viso pavadino neteisėtu.

Tarp kitko, „Ingosstrach-Investicii“ vyriausiojo analitiko Viktoro Tunevo TG kanalas Truevalue priimtas priemonės vadina teisingomis. „Trys neigimo ir bandymų valdyti valiutų kursą ne tais metodais stadijos. Kiek jį bespardytum (palūkanų norma 12%, eksportuotjų įtikinėjimas, palūkanų norma 13%, pokalbiai apie membraną), o jis vis viena šliaužia žemyn trūkčiojimais po 3 savaites. Po to tenka įjungti ką nors naujo“, — rašo jis. Įsakas, jo nuomone, galbūt stabilizuos kursą arčiau Finansų ir Ekonomikos plėtros ministerijų 2024 metų tikslinės vertės (90 rublių už dolerį ~12,6 rub. už juanį) ir sumažins infliaciįn spaudimą.

„Tokios priemonės taikymas žymi Rusijos grįžimą prie dešimtojo dešimtmečio analogo — būtent tada eksportuotojai privalėjo parduoti valiutą“, — primena TG kanalas Proeconomics.

Kanalo „Ekonomikos opos“ autoriaus nuomone,

viso to esmė yra valdžios noras užtikrinti makroekonominį stabilumą prieš prezidento rinkimus. Tam reikia, kad būtų santykinai maža infliacija, o krentant rublio kursui, tai pasiekti sunku.

„Sulaikyti rublio kritimą vien didinant palūkanų normą yra sunku, o ir tokio didinimo erdvė ribota (14% iki metų gali atrodo visai tikėtinas scenarijus). Ankstesnio palūkanų normos padidinimo efektai jau ima reikštis: kreditavimas vėsta, pinigai perteka į depozitus, pinigų rinkos likvidumas pamažu traukiasi. Spalio gale laukiama nemenkų įplaukų iš mokesčių (naftos kaina ganėtina aukšta). Jei nebus išorinių šokų, visai tikėtina, kad rublis sustiprės, o su juo ir infliacijos stabdymas“, — prognozuoja jis. Visgi priemonė toli gražu nebus nemokama, nes sukurs papildomus sunkumus eksportuotojams, o ypač importuotojams (ir ypač smulkiems), priduria jis.

Ką gi, veikiausiai už šių sunkumų minimizavimą, o paprasčiau — klausimą, kas sumokės už priešrinkiminę ekonomikos ramybę, — dabar ir vyksta aršiausios kovos valdžios koridoriuose. Galbūt mes dar turėsime progą kuo nusistebėti, kai išvysime patį įsako tekstą su išvardintais, ant ko pakabintas „činšas“ ir patį prievolės dydį.

O kol kas mėgaujamės brangstančiu rubliu: teksto rengimo momentu dolerio kursas jau sumažėjo nuo 99,99 iki 96,95 rublių. [97,3905 17:44:44]

republic.ru