Viešas drabstymasis įžeidžiais nepagrįstais kaltinimais nėra nuomonė. Tokią išvadą praėjusią savaitę patvirtino Vilniaus apygardos teismas konstatavęs, kad socialiniame tinkle „vaikų tvirkintojais“ asmenis vadinęs istorijos mokslų daktaras turi sulaukti atsakomybės. Už tikrovės neatitinkančių žinių skleidimą ir šmeižtą teismas iš atsakovo priteisė daugiatūkstantinę sumą nukentėjusiam fiziniam ir juridiniam asmeniui.

Anot teismo, asmens ir jo sutuoktinio „Facebook“ profilio nuotraukų paviešinimas su užrašu „vaikų tvirkintojai“ ir juridinio asmens svetainės ekrano nuotrauka su užrašu „vaikų tvirkinimo stovyklos organizatorius“ bet kuriam vidutinio išprusimo žmogui yra suprantami kaip įžeidžiantys. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tai yra tiesioginis siekis pasišaipyti, sumenkinti asmenį, susieti jį su tikrovės neatitinkančia informacija apie sunkaus pobūdžio nusikaltimą bei sukelti jos atžvilgiu neapykantą.

„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ši teisė nesuderinama su neapykantos ar diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija. Šis teismo sprendimas dar kartą primena visuomenei, kad asmeniniai įsitikinimai ar tolerancijos stoka nesuteikia teisės juodinti kitus žmones,“ – sakė byloje nukentėjusiai pusei atstovavęs advokatas Vaidas Rakauskas, „Averus“ asocijuotas partneris. 

Teismas ne tik įpareigojo pažeidėją viešai paneigti jo paskelbtas žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, bet ir atlyginti neturtinę žalą tiek privačiam, tiek juridiniam asmeniui. Tiesa, net ir įgyvendindamas teismo sprendimą, pilietis prieš paneigimo tekstą dar kartą mėgino pateisinti savo žeminantį poelgį.

„Homofobijos apraiškų šiek tiek mažėja, bet neapykantos tebelieka daug. Kai kurie leidžia sau prisidengdami neva nuomone, viešai drabstytis kaltinimais apie vaikų tvirkinimą  „Facebook“ tinkle ar kitur. Teisme tokiems šnekoriams prispaudus uodegą, šie staiga ima savo kaltinimų išsižadėti. Manau, kuo dažniau visuomenėje matysime, jog šmeižtas susilaukia griežto atsako teisme, tuo atsakingiau mokėsime reikšti savo įsitikinimus. Pats geriausias vaistas nuo homofobijos – paploninti pažeidėjo piniginę“, – sakė advokatas Vaidas Rakauskas. 

Ekspertas akcentavo, jog teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas.

Advokatas dar kartą visiems priminė, kuo nuomonė skiriasi nuo žinios. 

„Nuomonė yra subjektyvi, asmeninė ir ji nėra pateikiama kaip faktas. Jeigu vis dėlto nuomonė pateikiama kaip faktas ar žinia, o ši žemina kito asmens garbę ir orumą – didelė tikimybė sulaukti ieškinio. Pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės linkę savo reputaciją ginti teisme ir įžeidžių nepagrįstų kaltinimų nebenuleidžia negirdomis, o reikalauja už juos atsakomybės“, – sakė advokatas.

Komentarai ()