Pramonės sektoriaus įmonės Lietuvoje iš viso vykdo 375 skirtingas veiklas, vadovaujantis ekonominės veiklos klasifikatoriumi (EVRK2).

Suskirstęs šio sektoriaus bendroves į septynias¹ grupes, kredito biuras „Creditinfo“ ištyrė, kuriose srityse veikia daugiausia įmonių, sukurta daugiausia darbo vietų, mokami aukščiausi atlyginimai, užfiksuota daugiausia bankrotų ir kurių veikla yra rizikingiausia šiuo metu.

Lietuvos pramonė: daugiausia įmonių veikia medienos apdirbime ir baldų gamyboje

Š. m. spalio mėn. duomenimis Lietuvoje daugiausia įmonių (3923) veikė medienos apdirbimo ir baldų pramonėje, о darbuotojų skaičius jose viršijo 50 tūkst. Tekstilės, odos dirbinių ir avalynės gamybą vykdo 1862 įmonės su 22,1 tūkst. darbuotojų, maisto produktų ir gėrimų – 1820 bendrovių (40,4 tūkst. darbuotojų). Plastiko, elektroninių prietaisų, buitinės technikos ir įrangos gamybą vykdo 1440 įmonės su 43,4 tūkst. darbuotojų. Metalo pramonei atstovauja 1757 įmonės, kuriose sukurta 19 tūkst. darbo vietų. Popieriaus ir kartono gamyboje veikia 731 įmonė su 9,3 tūkst. darbuotojų, o chemijos produktų ir vaistų gamyboje – 299 bendrovės su 7,5 tūkst. darbuotojų.

„Lietuvos pramonėje sukurta apie 200 tūkst. darbo vietų, šis sektorius yra kritiškai svarbus visai Lietuvos ekonomikai – jis sukuria beveik penktadalį bendrojo vidaus produkto, didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama, – sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė. – Nuo šio sektoriaus rodiklių tiesiogiai priklauso mūsų šalies galimybės konkuruoti ir toliau stiprinti pozicijas globaliame pasaulyje.“

Didžiausi atlyginimai – chemijos produktų ir vaistų gamyboje, mažiausi – tekstilės ir odos gamybos įmonėse

Pagal vidutinius per mėnesį moterims ir vyrams mokamus atlyginimus pramonės įmonės rikiuojasi taip: medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonės (moterys – 1292 Eur, vyrai – 1455 Eur), tekstilės ir odos gaminių gamintojai (moterys – 1303 Eur, vyrai – 1570 Eur), maisto produktų ir gėrimų gamintojai (moterys – 1380 Eur, vyrai – 1608 Eur), popieriaus ir kartono gamintojai (moterys – 1542 Eur, vyrai – 1870 Eur), metalo pramonės bendrovės (moterys – 1595 Eur, vyrai – 1867 Eur), plastiko, elektroninių ir  buitinių prekių, įrangos gamintojai (moterys – 1738 Eur, vyrai – 2133 Eur), chemijos pramonės ir vaistų gamybos įmonės (moterys – 2111 Eur, vyrai – 2577 Eur).

Medienos apdirbėjai ir baldininkai – bankrotų rekordininkai

Kredito biuro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį daugiausia bankrotų (492) užfiksuota medienos apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuje, po jo seka maisto produktų ir gėrimų gamintojai (232), tekstilės ir odos gaminių gamintojai (194), plastiko, elektroninių ir buitinių prekių, įrangos gamintojai (163), metalo apdirbimo ir gaminių bendrovės (170), plastiko, elektroninių prietaisų, buitinės technikos ir įrangos gamintojai (163), popieriaus ir kartono gamintojai (45), chemijos pramonės ir vaistų gamybos įmonės (19).

„Lietuvos medienos apdirbimo ir baldų gamybos pramonė turi gilias tradicijas – šioje srityje esame sukaupę daug žinių, partnerysčių, įmonės yra įtrauktos į tarptautines pridėtinės vertės grandines. Šiame sektoriuje dirba daug įvairaus dydžio įmonių – nuo šimtus darbuotojų turinčių bendrovių iki kelis darbuotojus turinčių įmonių. Didelis įmonių skaičius reiškia ir aukštą konkurenciją, kurią atlaiko ne kiekviena bendrovė – kasmet Lietuvoje nemokios tampa dešimtys medžio apdirbimo ir baldų gamybos įmonių“, – aiškina J. Rojaka.

„Creditinfo“ duomenimis, nuo 2014 m. daugiausia bankrotų šiame sektoriuje buvo užfiksuota 2017 m. (97), mažiausia – 2022 m. (22), panašiai kaip ir per š .m. pirmuosius devynis mėnesius (23). 

Rizikingiausi – maisto ir gėrimų gamintojai, patikimiausios – popieriaus ir kartono gamybos įmonės

„Creditinfo Lietuvа” vertinimu, šiuo metu aukščiausiai ir aukštai bankroto rizikos klasėms priklauso: 18 proc. maisto ir gėrimų gamintojų (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 26 proc.), 14 proc. medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonių (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 21 proc.), 11 proc. chemijos pramonės ir vaistų gamybos įmonių (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 15 proc.), 10 proc. metalo pramonės bendrovių (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 16 proc.), 9 proc. plastiko, elektroninių ir  buitinių prekių, įrangos gamintojų (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 13 proc.), 9 proc. tekstilės ir odos gaminių gamintojų (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 12 proc.) bei 4 proc. popieriaus ir kartono gamintojų (rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 10 proc.).

Pramoninkų skolos skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų

Pagal registruotų skolų sumas tarp Lietuvos pramonės įmonių neigiamai „pirmauja“ maisto ir gėrimų gamintojai – jų sukaupta skolų suma šiuo metu viršija 10,3 mln. Eur (registruotų skolų skaičius – 864, vidutinė skolos suma – beveik 12 tūkst. Eur). Toliau seka medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonės: skolų suma – 7,3 mln. Eur, skolų skaičius – 1896, vidutinė skolos suma – daugiau kaip 3,8 tūkst. Eur). Toliau pagal skolų sumas skirtingų pramonės sektorių įmonės rikiuojasi taip: metalo apdirbimas ir gaminiai (bendra skolų suma – 6,2 mln. Eur, skolų skaičius – 737, vidutinis skolos dydis – 8,4 tūkst. Eur), plastiko, elektroninių ir buitinių prekių, įrangos gamintojai (4,3 mln. Eur, 734 registruotos skolos, vidutinis skolos dydis – 5,9 tūkst. Eur), popieriaus ir kartono gamintojai (1,5 mln. Eur, 325 skolos, kurių vidutinis dydis – 4,7 tūkst. Eur), chemijos pramonės ir vaistų gamybos įmonės (1 mln. Eur, 107 skolos, kurių vidutinis dydis siekia 9,5 tūkst. Eur), tekstilės ir odos gaminių gamintojai (1 mln. Eur, 541 skola, kurių vidutinis dydis – 1,85 tūkst. Eur).

„Pramonės įmonių veikla Lietuvoje itin jautri energijos, kuro, šilumos kainoms, taip pat – tarpinių komponentų ir medžiagų kainoms, paklausos svyravimams eksporto rinkose, mokėjimo atidėjimams. Šio sektoriaus bendrovės patiria dideles gamybos sąnaudas, tarp kurių – ir prievolė nuolat kelti darbo atlygį. Užmezgant partnerystę su nauju gamintoju, naudinga susipažinti su jo finansine būkle ir tiksliai įvertinti atsiskaitymo rizikas, – pasakoja J. Rojaka. – Tačiau geroji žinia yra tai, kad pramonės sektoriaus skolų skaičius ir sumos mažėja, palyginti su daug iššūkių sukėlusiais 2021 ir 2022 metais.“

Metalo pramonė pernai augo 21,4 proc., medienos apdirbimo ir baldų gamybos – krito 11,1 proc.

Nors pramonės įmonės per pastaruosius ketverius metus susiduria su nuolat besikeičiančiais iššūkiais, nemažai sektorių pernai reikšmingai augino pajamas². Labiausiai augo metalo apdirbimo ir metalo gaminių sektorius, 2022 m. augęs 21,4 proc. iki 2 mlrd. Eur. Popieriaus ir kartono gaminių įmonių pajamos augo 18,7 proc. iki 1,1 mlrd. Eur, o maisto produktų ir gėrimų gamintojai augino pajamas 18,6 proc. ir uždirbo 4,7 mlrd. Eur. Pernai beveik 16 proc. augo tekstilės bei drabužių gamintojų pajamos (1 mlrd. Eur), 13,3 proc. – plastiko, elektroninės įrangos, buitinės technikos ir įrenginių gamintojai (5,1 mlrd. Eur). Kuklus 4,6 proc. augimas pastebėtas chemijos produktų ir vaistų gamyboje (4,8 mlrd. Eur) ir net 11,1 proc. krito medienos apdirbimo bei baldų gamintojų pajamos – nuo 5,9 mlrd. Eur 2021 metais iki 5,3 mlrd. 2022 m.

1 Pastaba: Šioje pramonės sektorių apžvalgoje įmonės suskirstytos pagal VĮ „Registrų centras“ ekonominės veiklos klasifikatorių (NACE) taip: maisto ir gėrimų gamintojai (kodai 10, 11, 12), tekstilės, odos dirbinių ir avalynės gamintojai (kodai 13, 14, 15), medienos apdirbimo ir baldų pramonė (kodai 16, 31), popieriaus ir kartono gaminių gamintojai (kodai 17,18), chemijos produktų ir vaistų gamyba (kodai 20, 21), plastiko, elektroninių prietaisų, buitinės technikos ir įrangos gamintojai (kodai 22, 26, 27, 28, 29, 30), metalo apdirbimo ir gaminių gamyba (kodai 24, 25).

2 Pastaba: Pateikiant pramonės sektorių uždirbtas pajamas vertinami apibendrinti rezultatai tų įmonių, kurios pateikė 2021 m. bei 2022 m. finansines ataskaitas VĮ „Registrų centras“.

Komentarai ()