„Prasidėjo siaubinga infliacija.“ Maskvoje karšta. Rusijos vyriausybė žengia beviltišką žingsnį ()
Žlunga Rusijos ekonomika.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos ekonominės problemos privertė Rusijos vyriausybę žengti desperatišką žingsnį – padidinti pagrindinę palūkanų normą 3 proc. iki 15 proc. Ekspertai mano, kad šis sprendimas ilgainiui dar labiau pablogins padėtį.
Apie pagrindinės palūkanų normos didinimą spalio 27 d. paskelbė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina, praneša Dialog.UA.
V. Putino režimo atstovė siūlė rusams susitaikyti su tuo, kad griežta pinigų politika šalyje bus vykdoma ilgą laiką. Ankstesnius du kartus Rusija didino pagrindinę palūkanų normą 2014 ir 2022 m., reaguodama į Vakarų sankcijų spaudimą. Dabar situacija yra kitokia, patikino Nabiulina.
„Infliaciją stebime dėl vidinio pasiūlos ir paklausos disbalanso: paklausa auga – atsitrenkia į ribą – kainų augimas spartėja. Pinigų politika turėtų būti žiauresnė, kad infliacija grįžtų prie 4 proc.“, - rusams sakė pareigūnė.
Verta pažymėti, kad 2023 m. rudenį dolerio kursas Rusijoje įveikė psichologinę 100 rublių ribą. Tai, kas įvyko, rusams nepatiko, nes turėjo įtakos Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reitingui prieš artėjančius rinkimus. Tai tikriausiai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių buvo pakelta pagrindinė palūkanų norma, dėl kurios dolerio kursas jau nukrito iki 93 rublių.
Rusijos apžvalgininkas Anatolijus Nesmijanas (El Murid) pakomentavo šį sprendimą. „Telegram“ jis įspėjo, kad pagrindinės palūkanų normos padidinimo pasekmės bus labai nemalonios Rusijos ekonomikai.
„Nuspręsta žudyti ekonomiką, bet palikti gražias kainų etiketes parduotuvėse ir keityklose. Apskritai bet koks sprendimas ne ledas, o ir pasirinkimas taip sau – arba didelė infliacija, bet tam tikras ekonomikos judėjimas, arba ekonomika nugrimzta į komą, bet infliacija neauga, tiksliau, auga, bet ne per greitai. Kad ir kas būtų nuspręsta, pasekmės vis tiek yra neigiamos. Tiesiog ekonomikos žudymas yra laipsniškas procesas, todėl jis atrodo mažiau pastebimas“, - aiškino ekspertas.
