XXI amžiuje branduolinį ginklą yra detonavusi tik Šiaurės Korėja, bet yra ženklų, kad Rusija, JAV ir Kinija rengiasi atnaujinti bandymus

Branduolinė įtampa auga nuo invazijos į Ukrainą, Rusijai ir kitoms branduolinį ginklą turinčioms valstybėms atnaujinant seniai nenaudotus ginklų bandymo poligonus panaudoti vėl. Rusijos įstatymų leidėjai balsavimu pritarė sprendimui pradėti tokių badymų uždraudimo sutartį. Ar išvysime destruktyviausių pasaulyje ginklų sugrįžimą?

Branduolinių bandymų moratoriumas laikosi ant nelengvo tarptautinių sutarčių skiautinio. Dalinio branduolinių bandymų draudimo sutartį (PTBT) 1963 metais pasirašė JK, JAV ir SSRS. Ja šių ginklų bandymai buvo uždrausti atmosferoje, po vandeniu ar kosmose, bet požeminiai bandymai nedraudžiami. 1996 metų Visuotinio branduolinių bandymų draudimo sutartimi (CTBT) teoriškai sustabdyti ir požeminiai bandymai.

Tačiau CTBT lieka nebaigta. Nors 178 valstybės ją ratifikavo, sutartis oficialiai neįsigalios, kol veiksmų nesiims dar aštuonios šalys; Kinija, Egiptas, Iranas, Izraelis ir JAV susitarimą pasirašė, bet neratifikavo, tuo tarpu Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja jo nepasirašė.

Nepaisant to, branduolinių ginklų bandymų uždraudimas įrodė savo efektyvumą. Nuo pirmojo JAV atlikto Trinity bandymo 1945 metais iki CTBT atlikta daugiau, nei 2000 bandymų. Nuo tada Indija ir Pakistanas po keletą bandymų atliko 1998 m., tuo tarpu XXI amžiuje branduolinius bandymus yra atlikusi vienintelė Šiaurės Korėja – naujausias atliktas 2017.

Rusijos invazija į Ukrainą ir besitęsiantis karas pakeitė jos požiūrį į bandymus. Rusija ratifikavo CTBT 2000 metais, bet spalio 17 žemesnieji parlamento rūmai, Dūma, 412 balsų ratifikavimą atšaukė – balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Dūmos pirmininkas Vyacheslavas Volodinas sakė, kad sprendimas buvo priimtas, reaguojant į tai, kad JAV sutarties neratifikavo ir jos „neatsakingą požiūrį į globalaus saugumo klausimus“.

Kol Rusija oficialiai atšauks ratifikavimą, dar turės įvykti svarstymai ir balsavimai, ir tiikimasi, kad parašo ji neatšauks, bet tai dar vienas ženklas, kad šalis gali vėl pradėti bandymus, kurie buvo baigti 1990 metais, kai SSRS atliko paskutinę detonaciją. Pastaraisiais mėnesiais Rusija išbandė naujas branduolinio ginklo gabenimo sistemas – be branduolinių galvučių – ir jau pasigirdo balsai šalyje raginantys atnaujinti branduolinių ginklų bandymus.

Savo kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neminėjo ar bandymai būtini, bet sakė: „Įprasta, kaip sako ekspertai apie naujus ginklus“ – reikia įsitikinti, kad speciali kovinė galvutė veiks be klaidų.”

Panašu, bandymams rengiasi visos trys didžiosios branduolinės valstybės. CNN praneša, kad plečiamas ir modernizuojamas Kinijos vakaruose esančiame Xinjiang regione įkurtas bandymų poligonus, o taip pat Rusijos Arkties vandenyno archipelagas ir JAV Nevados dykumoje esanti bandymų bazė. Kalbėdamas su CNN, Jeffrey Lewis iš Middlebury tarptautinių tyrimo instituto Kalifornijoje sakė, kad „yra iš tiesų daug ženklų, rodančių, kad Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos gali atnaujinti branduolinius bandymus”.

Bet Andrew Futter iš Leicesterio universiteto, JK, sako, kad nors „branduoliniai ginklai grįžo“ į politinę dienotvarkę, logiškų priežasčių bandyti bombą nėra. Nes bandymai naudingesni ankstyvose valstybinės programos stadijose, o patvirtinus dizainą ir surinkus duomenis, šis poreikis pranyksta. Dabar dauguma branduolinį ginklą turinčių šalių naujo dizaino veikimą gali nustatyti kompiuterinėmis simuliacijomis, sako Futteris.

„Daug branduolinių įrenginių tokie paprasti, kad galima būti praktiškai užtikrintu, kad jie veiks. Technologija pasikeitė, bet esminis mokslas ne,“ sako jis. „Nėra jokios kitos logikos, kaip tik politinė retorika – kas nereiškia, kad to nenutiks.“

„Tik bėda, kad yra tai, kas turėtų nutikti, remiantis logika, ir yra realybė,“ pastebi Futteris.

Matthew Sparkes
newscientist.com

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.