Amerikietiškąjį juodąjį penktadienį ar kibernetinį pirmadienį jau seniai prijaukino ir Lietuvos prekybininkai. Vartotojai laukia šių dienų, kad įsigytų seniai nusižiūrėtus pirkinius, ar pasiruoštų Kalėdoms, o prekybininkams tai auksinis laikotarpis skatinti pardavimus. Tačiau jau kelis metus visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojantis reguliavimas numato gan nemažai apribojimų komunikuojant nuolaidas, o šiais metais skirtos pirmosios baudos už šių taisyklių nepaisymą leidžia verslui dar tiksliau susidėlioti strategiją, kad šis laikotarpis iš tiesų būtų skirtas sėkmingam pardavimų skatinimui, o ne komunikacijai su institucijomis, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, mažmeninės ir didmeninės prekybos grupės vadovė, advokatė Indrė Barauskienė.

30 dienų taisyklė

Ekspertė sako, kad nuolaidų laikotarpiu, kuris prasidės su juoduoju penktadieniu ir finišuos su didžiausiais metų išpardavimais po Kalėdų, itin aktualus tampa vienas visoje Europos Sąjungoje galiojantis reguliavimas, dar vadinamas 30 dienų taisykle. Remiantis ja, pardavėjas, komunikuodamas bet kokį kainos sumažinimą prekei, turi pateikti vartotojui ir informaciją apie mažiausią kainą, kuri faktiškai galiojo per pastarąsias 30 dienų, mat tokiu būdu vartotojas gali susidaryti įspūdį kokią tikrąją ekonominę naudą gauna.

„Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lengvai įgyvendinamas reikalavimas, tačiau iš tiesų prekybininkams tai kelia nemažai iššūkių, kadangi jie dažniausiai naudoja daug ir įvairių pardavimo skatinimo priemonių, t. y., ne tik įprastas nuolaidas, bet ir, pavyzdžiui, lojalumo programas, 1+1 pasiūlymus, nuolaidos kodus ir t.t., kurios gali persidengti. Be to, su lapkričiu startuoja daugybė skirtingų nuolaidų laikotarpių, tarp kurių retai galima išlaikyti 30 dienų“, – teigia I. Barauskienė.

Dar nuo praeitų metų tiek vietiniai rinkos žaidėjai, tiek tarptautiniai prekybos gigantai bandė labai paprastai įgyvendinti šią taisyklę – įprastai nubraukiama reguliari, dar kitaip vadinama lentynos, kaina, nurodoma akcijos kaina ir mažesniu šriftu parašoma mažiausia galiojusi kaina per 30 dienų. Todėl neretai pasitaikydavo, kai tokiose etiketėse akcijos kaina būna didesnė nei mažiausia kaina per pastarąjį mėnesį arba bent jau yra panaši į dabar akcijoje nurodomą kainą. „Siekdami paversti tokį pasiūlymą labiau patraukliu, pardavėjai papildomai prideda, kokią nuolaidą procentais jie šiandien suteikia, tačiau ši nuolaida būdavo skaičiuojama nuo lentynos kainos. Po to, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) patikslino savo poziciją dėl 30 dienų taisyklės – nuolaida turi būti taikoma nuo mažiausios kainos, ypač, jei reguliari kaina jau seniai buvo naudojama, taip siekiant mažinti vartotojams daroma spaudimą dėl ne va tai suteikiamu ypač didelių nuolaidų“, – prideda advokatė.

Reikia pasakyti, kad 30 dienų taisyklė taip pat nėra taikoma greitai gendančioms ar prekinę vertą prarandančioms prekės, tačiau tai nereiškia, kad tokios prekės, pagrinde maisto produktai, gali būti akcionuojami be jokių apribojimų. I. Barauskienė prideda, kad tokių prekių pardavimo skatinimui galioja įprasti sąžiningumo principai ir faktas, kad amžinų nuolaidų būti negali. Taigi, prekybininkas, planuodamas tokių prekių akcijas, turi įvertinti, ar jo suteikiama nuolaida bus laikoma sąžininga ir neklaidins vartotojo, o jo suteikiama nuolaida iš tikrųjų teiks tikrą, o ne dirbtinai išpūstą ekonominę naudą.

Išpardavimams – kitokios taisyklės

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išpardavimų prekėms galioja kitokios taisyklės. I. Barauskienės teigimu, išpardavimai – tai proga parduoti sezoniškas ar šventėms skirtas prekes, tačiau kad nereikėtų taikyti 30 dienų taisyklės, tokių prekių kaina turi būti nuolat laipsniškai mažinama ir jokiu būdu per šį laikotarpį negali būti didinama. „Išpardavimo tikslas – išparduoti prekes ir artimiausiu metu jų nebeturėti savo asortimente. Išpardavimo laikotarpis taip pat negali būti ilgesnis už įprastą prekės pardavimo laikotarpį. Tačiau po išpardavimu negali pakišti kelių nesusijusių akcijų, pavyzdžiui šalia esančio Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio siekiant pastarajam „pagilinti“ nuolaida, nes tai nėra viena kampanija o dvi akcijos“, – aiškina ekspertė.

Nuolaidos intervalų reguliavimas

Galioja ir dar daugiau apribojimų, susijusių su nuolaidų skelbimu. Pavyzdžiui, skelbiant nuolaidą ir pridėjus žodį „iki“ – galioja kelios taisyklės.

„Pirma, didžiausią skelbiamą nuolaidą prekybininkas turi suteikti ne mažiau nei 10 proc. turimo asortimento. Pavyzdžiui, jei skelbiama, kad nuolaidos iki 70 proc., tai bent 10 proc. turimo asortimento turi būti suteikiama tokio dydžio nuolaida“, – sako advokatė.

O jei nuolaidos rėžiai yra iki 70 proc., o mažiausia siūloma nuolaida – 5 proc., tuomet minimali nuolaida gali būti suteikiama ne daugiau nei dešimtadaliui asortimento. Kaip teigia ekspertė, svarbu, kad vartotojas turėtų galimybę rinktis, todėl nuolaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai.

„Vartotojas, pastebėjęs 70 proc. nuolaidą, ateina su intencija, kad tokią nuolaidą ir gaus, todėl ir proporcinga dalis prekių turi būti parduodama su tokio dydžio nuolaida. Negali būti viena prekė su maksimalia nuolaida, o likusios – tik su minimalia“, – sako „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė I. Barauskienė.

Dažniausiai pastebimi pažeidimai

Pasak advokatės, itin dažnai fiksuojami pažeidimai, kuomet pardavėjai siekia pritraukti klientų dėmesį klaidinančiomis, skambiomis frazėmis, pavyzdžiui, siūlant didžiausias nuolaidas arba mažiausią, geriausią kainą. Tokiais atvejais, kai yra naudojamas aukščiausio laipsnio būdvardis, kurį galima objektyviai išmatuoti – būtina turėti įrodymus, kad taip ir yra. O kai teiginiai apima pamatuojamus dalykus, tai naudojamos vartotojų nuomonės apklausos negali pagelbėti. Teiginys, kad vartotojų nuomone tai yra pigiausia parduotuvė yra tikrai abejotinas, nes pigumas yra fakto, o ne nuomonės klausimas.

„Vertėtų atkreipti dėmesį į didžiųjų rinkos žaidėjų strategiją, jie nepozicionuoja savęs kaip mažiausių ar geriausių kainų pardavėjų, o renkasi tokias frazes kaip „super kaina“, „pigi prekė“. Žinoma, net ir tokius teiginius svarbu įrodyti. Kaina yra labai jautrus dalykas vartotojui, tad visus teiginius, susijusius su kaina, VVTAT vertina labai griežtai ir pardavėjai turi užtikrinti, kad visą reklamos laikotarpį informacija yra teisinga“, – teigia I. Barauskienė.

Kita dažnai pasitaikanti prekybininkų klaida – ne visai išsamių teiginių pateikimas. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai pardavėjas nurodo, kad 20 proc. nuolaida galioja visam asortimentui, bet kasoje paaiškėja, kad norint gauti nuolaidą, reikia pirkti bent už tam tikrą sumą arba atlikti kokius kitus veiksmu. „Šiuo atveju kyla klausimas, kiek informacijos būtina pateikti reklamoje, o kiek galima „pakišti“ po žvaigždute, informuojat, kad „yra papildomų sąlygų“, juo labiau, kad reklama televizijoje ar per radiją yra labai ribotos trukmės. Šiuo atveju taisyklė yra paprasta – jei papildoma sąlyga yra būtina, kad vartotojas galėtų pasinaudoti nuolaida, ji yra laikoma svarbia ir  turėtų būti nurodyta ir pagrindiniame reklamos tekste“, – sako ekspertė.

Augant tvarių prekių pardavimams, pastaruoju metu vis daugėja ir atvejų, kuomet pardavimai yra skatinami taip vadinamais „žaliaisiais teiginiais“. Dažnas pavyzdys, kai pardavėjas rinkodaros tiksliais pabrėžia, kad produktas yra „žalias“, mažiau ar visai nekenkiantis aplinkai, tvarus, turintis nulinį CO2. Anot ekspertės, nors tai ir nepamatuojami teiginiai, vis dėlto ir čia įrodymai turi būti. I. Barauskienė pažymi, kad vis dar neturime konkrečių reikalavimų, kurie nurodytų, kokie produktai laikomi tvariais, tačiau manipuliuoti nepagrįstais teiginiais negalima, mat visiems reklaminiams teiginiams galioja neklaidinimo reikalavimas.

Komentarai ()