„Rusijoje kažkas pasikeitė. Gali pasikartoti Lenkijos puolimas“ ()
Tyrėjas mano, kad Suomija dabar turėtų panaudoti Lenkijos ryžto modelį, veikusį Baltarusijos pasienio krizės metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak Užsienio politikos instituto programų direktoriaus Arkadijaus Mosheso, situacija rytinėje Suomijos pasienyje byloja apie pokyčius už sienos, leidinyje „Iltalehte“ rašo suomių žurnalistė Meri Naski.
Vyriausybės žiniomis, pastaraisiais mėnesiais Rusijoje dokumentų neturintys trečiųjų šalių piliečiai buvo leidžiami ar net tyčia nukreipiami į pasienio punktus priešais Suomiją.
„Akivaizdu, kad kažkas pasikeitė Rusijos sienos pusėje“, – teigia A. Moshesas.
„Dabar žmonės gali nevaržomai patekti į pasienio zoną. Jei Rusijoje situacija būtų kitokia, taip neatsitiktų“.
Ketvirtadienį vyriausybė paskelbė ketinanti uždaryti kelis sienos kirtimo punktus prieš Rusiją. Prieglobsčio paieška taip pat bus centralizuota.
Taigi, Suomija naktį iš penktadienio į šeštadienį uždaro sienos su RF kirtimo punktus – prieglobsčio prašymai priimami Saloje ir Vartiuse.
2021 metais Baltarusija paleido tūkstančius nelegalių pabėgėlių prie savo sienų su Lenkija, Latvija ir Lietuva. Manoma, kad pokštas kilo dėl įsiplieskusių santykių tarp autokratinio Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos ir Europos Sąjungos.
Tūkstančiams nelegalių pabėgėlių veržiantis per sieną, padėtis Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje tapo rimta, o šalys vasarą ir ankstyvą rudenį paskelbė nepaprastąją padėtį. Nuo tada Lenkija taip pat pasienyje pastatė 5,5 metro aukščio plieninės vielos tvorą.
„Bėgant laikui situacija pasienyje nurimo, – sako Baltarusijos užsienio politikos aktualijas išmanantis A. Moshesas.
„Individualūs prieglobsčio prašytojų skaičiaus šuoliai vis dar pasitaiko, bet pati krizė baigėsi.
Už krizės atslūgimą esame dėkingi ypač Lenkijos ir Baltijos šalių ryžtui“, - tikina mokslininkas. Europoje laiku buvo suprasta, kad tai ne eilinė pabėgėlių krizė prie Baltarusijos sienos.
„O kai Baltarusijos administracija suprato, kad tokia operacija daug nepasieksi, krizė atslūgo.
Dabartinė padėtis prie Suomijos rytinės sienos, žinoma, nėra visiškai analogiška su Lenkijos“, primena A. Moshesas.
Tačiau ir Lenkijoje pasienio krizė nebuvo sprendžiama visiškai pavyzdingai. Visų pirma, neteisėtas migrantų sugrąžinmas į Baltarusiją ir tam naudojamos priemonės sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos.
Pavyzdžiui, „Human Rights Watch“ (HRW) praneša, kad Lenkija nelegaliai ir kai kuriose vietose smurtu stūmė iš Baltarusijos atvykusius prieglobsčio prašytojus atgal už sienos. Ten migrantai dažnai susidurdavo su rimtu smurtu ir prievartavimais, net ir Baltarusijos pasieniečių.
Kai kurie prieglobsčio prašytojai, kurie buvo priversti palikti Lenkiją, sako, kad buvo įstrigę miško teritorijoje tarp dviejų pasienio tvorų. Stingdančiame šaltyje ten galima praleisti iki savaitės be maisto ar gėrimų. Daug gyvybių nusinešė hipotermija.
Lenkijos pasienyje pastatyta didžiulė tvora sulaukė ir žmogaus teisių organizacijų kritikos. Tvora buvo laikoma šiek tiek nenaudinga stabdant žmones, o tuo pačiu metu konstrukcija padidino migrantų žmogiškąsias kančias.
