Šių specialistų paklausa artimiausiais metais išaugs drastiškai: jų reikės bent 30 mln. daugiau ()
Žaliosios darbo vietos yra ir priemonė tvariam vystymuisi pasiekti, ir politikos, skirtos perėjimui prie ekologijos, žiedinės ekonomikos, rezultatas. Jos taip pat skatina labai reikalingus ekonominius pokyčius tam, kad būtų galima spręsti klimato kaitos keliamus uždavinius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimų bendrovės „Eurostat“ duomenimis, užimtumas darbo vietose, susijusiose su atsinaujinančia energetika ir energijos vartojimo efektyvumu, padidėjo nuo 0,6 mln. visos darbo dienos ekvivalentų (2000 m.) iki 1,9 mln. (2020 m.). Kitaip tariant, nuo 2000 m. iki 2020 m. ES buvo sukurta daugiau nei milijonas darbo vietų tiems, kurie visą darbo dieną dirba su energijos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių kūrimu.
Antrą didžiausią indėlį į žaliųjų darbo vietų kūrimą įnešė atliekų tvarkymas – darbo vietų skaičius čia bendrai padidėjo per 49 proc. – nuo 0,9 mln. (2000 m.) iki 1,3 mln. visos darbo dienos ekvivalentų 2020 m.
Augantį poreikį užpildyti darbo vietas, susijusias su tvariu vystymusi, pastebi ir Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros vedėja Greta Gruodė. Kalbėdama Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“, ji teigė, kad iki 2030-ųjų atsiras kone 30 mln. žaliųjų darbo vietų, kurias reikės užpildyti. Ypač augs vadybinių procesų specialistų poreikis.
„Jų tikrai labai reikia. Darbo paieškų tinkle „LinkedIn“ irgi tai matosi – vis daugiau ieškoma būtent šių specialybių“, – kalbėjo G. Gruodė.
Vilniaus kolegijos Vadybos katedros vedėja pasakoja, kad žaliosios darbo vietos atsiduria ir tarp ateities specialybių dešimtuko. Skaičiuojama, kad tokių profesijų atstovų reikės milijonų.
„Yra sudarytas ateities specialybių dešimtukas. Iš to dešimtuko net trys specialybės yra susijusios su tvarumu. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. tokių darbo vietų – būtent vadybinių – reikės milijono, ko nėra šiandien. O jeigu kalbėtumėme plačiau, tai tie kas dirbs su tvarumu platesniąja perspektyva – į tai įeina ir emisijų mažinimo technologijos, ir veiklos efektyvinimas ar švari energija – tai tokių darbo vietų skaičiuojama, kad reikės net 30 mln. daugiau. Ir tai yra tik iki 2030-ųjų“, – teigė G. Gruodė.
Ji vardina, kad pagrindiniai įgūdžiai, kurių reikės su tvarumu dirbantiems specialistams, bus bendradarbiavimas, analitiniai gebėjimai ir projektų valdymas.
„Dažniausiai, kokių reikia gebėjimų – tai yra būtent analitinių, nes to analitinio darbo yra nemažai: surinkti duomenis, pakalbėti su skirtingais skyriais. Tvarumo specialistas yra žmogus, kuris jungia visus įmonės skyrius.
Viską surenka nuo žemiausio lygmens, kur galbūt yra kažkokių problemų, iki aukščiausio lygmens, kur yra idėjos, ir visa tai atsispindi ataskaitoje. Reikia bendradarbiavimo įgūdžių, analitinių įgūdžių, net ir projektų valdymo įgūdžių, nes tvarumas – tai ne tik analizė, kas įvyko. Tai taip pat ir planas, ką mes darysime kitais metais, kokias veiklas, kokius projektus vykdysime“, – kalbėjo Vilniaus kolegijos Vadybos katedros vedėja G. Gruodė.