Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo – dar iki 2025 m. tik informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų, atskleidė daugiau nei 120-ies IRT sektoriaus darbdavių tyrimas.

Išsamų tyrimą, skirtą identifikuoti IRT srities talentų rinkos augimo perspektyvas Lietuvoje, šių metų pradžioje inicijavo Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ kartu su partneriais „Work in Lithuania“ ir „Google“. Apklausos duomenimis, didžiausia komandų plėtra Lietuvoje numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų srityse veikiančiose įmonėse. Paklausiausi šiandien yra programuotojai ir infrastruktūros inžinieriai, trūksta ir analitikų, skaitmeninės rinkodaros specialistų.

„Didėjanti konkurencija dėl talentų ir augantis vidutinis darbo užmokestis rodo, kad IRT sektorius Lietuvoje tampa brandesnis, konkurencingesnis. Vis dėlto globalios tendencijos bei darbo rinkos prognozės leidžia teigti, kad kova dėl IRT talentų pasaulyje tik aštrės, augti turės ir potencialių darbuotojų kompetencijos. Lietuva yra gerame kelyje, tačiau ne visomis galimybės pasinaudoja – IRT sektoriuje šiandien dirba tik 4 proc. visų dirbančiųjų. Atliktas tyrimas rodo, kad prioritetus turime kelti talentų ugdymui Lietuvoje (švietimas, profesinis orientavimas, kvalifikacijos didinimas ir perkvalifikavimas) ir geriausių talentų iš užsienio pritraukimui bei išlaikymui“, – pastebi „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

124 įmonės planuoja samdyti beveik dvigubai daugiau IRT specialistų

Net 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad iki 2025 m. talentų poreikis jų įmonėse augs,  20 proc. – kad aptariamu metu naujų specialistų papildomai samdyti neketina. Tačiau nė viena iš 124-ių apklaustų įmonių nenurodė planuojanti atsisakyti bent dalies savo komandos.

7 iš 10 papildomą samdą planuojančių įmonių kaip svarbiausią darbuotojų skaičiaus augimo priežastį nurodė ketinimus kurti ir vystyti naujus produktus ar paslaugas, 60 proc. galėjo pasigirti išaugusia esamų produktų paklausa, o kas antra – planuojanti plėtrą į naujas rinkas.

Apklaustose įmonėse tyrimo metu dirbo apie 20 tūkst. talentų, 8,4 tūkst. jų – IRT specialistai. Ketinama samdyti dar 7645 IRT specialistus – 91 proc. daugiau nei apklaustose įmonėse dirba šiandien. Vis dėlto IRT specialistai yra aktualūs ne tik IRT sektoriaus įmonėms.

TOP 10 profesijų, kurių poreikis didžiausias

Vertinant atskiras profesijas, itin paklausūs bus Back-End programuotojai, kurių pasamdyti iki 2025 m. apklausoje dalyvavusios įmonės planuoja apie 1,4 tūkst., ieškoma ir 1 tūkst. Front-End programuotojų. Trečioje vietoje pagal samdos planus – DevOps inžinieriai.

„Unicorns Lithuania“ pav.

Profesijų, kurių poreikis IRT sektoriuje iki 2025 m. bus didžiausias, TOP 10 taip pat atsidūrė ir tokios ne tik techninių, bet ir vadybinių kompetencijų reikalaujančios specialybės kaip IT projektų ar produktų, komandų, inžinerijos bei techniniai vadovai. Iš viso iki 2025 m. į vadovaujamas IRT pozicijas įmonės planuoja samdyti kiek daugiau nei 750 talentų. Panašios darbuotojų augimo apimtys buvo įvardytos ir su duomenų analitika bei analize susijusioms rolėms, dar apie 650 specialistų prireiks stiprinant įmonių rinkodaros pajėgumus.

„Dirbtinio intelekto eroje, sparčiai vystantis technologijoms, auga ir įvairių naujų skaitmeninių įgūdžių poreikis. Kaip parodė ši apklausa, IRT sektoriaus įmonės ieško ir verslo plėtros talentų, turinčių analitinius ir skaitmeninės rinkodaros įgūdžius. Kad Lietuva visapusiškai išnaudotų technologijų teikiamas galimybes, turime ugdyti darbuotojus, kurie gebėtų ne tik kurti, bet ir komercializuoti produktus ir paslaugas. Lietuvoje „Google“ jau padėjo daugiau nei 30 000 žmonių pagerinti savo skaitmeninius įgūdžius. Esame pasiryžę ir toliau prisidėti prie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos augimo, kad mūsų šalyje sukurti produktai būtų naudojami visame pasaulyje“, – sako „Google” vadovas Baltijos šalyse Vytautas Kubilius.

Svarbiausios IRT darbuotojų kompetencijos šiandien ir 2025 m.

Svarbiausiomis ateities kompetencijomis įmonės įvardijo vartotojo sąsajos ir patirties dizaino (UI/UX), infrastruktūros inžinerijos bei tinklalapių kūrimo žinias. Iki 2025 m. specialistų gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu bei mašininiu mokymusi paremtus sprendimus taps kritiškai svarbūs, kaip ir mokėjimas dirbti su infrastruktūra, didžiaisiais duomenimis, dizainu.

Apklaustieji pripažįsta, kad iki 2025 m. sunkiausia bus rasti reikiamos kvalifikacijos sistemų architektų, programuotojų, o kartu ir infrastruktūros inžinierių. Į sunkiausiai užpildomų pozicijų viršūnę taip pat pateko duomenų mokslininkai, inžinieriai, technologijų vadovai.

„Nors tyrime kalbame apie ateitį, tačiau įtampa darbo rinkoje ir vis augantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis jaučiamas jau šiandien. Iš tiesų galime sakyti, kad daugelyje šalių, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, jau kurį laiką vyksta kova dėl talentų. Daugelis šalių aktyviai finansuoja specializuotas iniciatyvas ir programas, steigia atstovybes tikslinėse rinkose bei nuolat  ieško būdų, kaip kuo labiau palengvinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių ne iš ES šalių, migracijos procesus, tačiau Lietuvoje vis dar nėra vieningo sutarimo, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio. Norėdami sustiprinti savo poziciją globalioje kovoje dėl talentų, turėtume kritiškai įvertinti skiriamus finansinius bei mūsų šalies požiūrį bei ambicijas“, – sako užsienio talentų plėtros programos „Work in Lithuania“ vadovas Vydūnas Trapinskas.

Apklausoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad lanksčios darbo sąlygos (galimybė rinktis darbo laiką ir vietą) net ir po pandemijos išlieka pačia populiariausia priemone darbdavio patrauklumui užtikrinti (taiko 74 proc. plėtrą iki 2025 m. planuojančių įmonių). Toliau rikiuojasi investicijos į kvalifikacijų tobulinimą bei nuolatinis atlyginimų augimas.

„Unicorns Lithuania“ pav.

Profesijos, kurių atstovams IRT mokamas didžiausias vidutinis darbo užmokestis

Pasak I. Langaitės, atlikus tyrimą identifikuotas papildomas poreikis apžvelgti ir IRT darbo skelbimus. Duomenys iš darbo skelbimų platformų rodo, kad daugiausia galimybių siūloma Back-End programavimo ir duomenų mokslo, duomenų analizės specialistams.

„Gerokai didesnė Back-End programuotojų paklausa Lietuvoje yra išskirtinė tendencija, nes pasaulyje didžiausią paklausą rinkoje šiandien turi Full-Stack programuotojai. Tai gali reikšti, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama technologijų infrastruktūrai, el. prekybai ir kitiems klausimas, kurių išmanymui reikalingas atitinkamos programavimo kompetencijos. Išaugęs duomenų mokslininkų ir analitikų darbo skelbimų skaičius Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas. Įžvelgiama vis daugiau galimybių iš duomenų išgauti modelius ir įžvalgas, kurios padeda įgyti konkurencinį pranašumą – suprasti klientų elgseną, optimizuoti veiklą, nustatyti tendencijas ir daryti prognozes ateičiai“, – duomenis analizuoja I. Langaitė.

Iš darbo skelbimų duomenų matyti, kad didžiausias vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiuo metu mokamas infrastruktūros inžinieriams – vidutiniškai 4768 eurų iki mokesčių. Didesniu VDU Lietuvoje išsiskiria ir front-end programuotojai – uždirbo apie 4619 eurus iki mokesčių. Didžiausią potencialą artimiausiu metu uždirbti daugiau turi sistemų inžinieriai, kurie aukščiausiuose pareigų lygiuose gali vidutiniškai gauti iki 6700 eurų iki mokesčių atlyginimą, ir back-end programuotojai, kurie gali vidutiniškai gauti iki 5791 eurų iki mokesčių atlyginimą.

Darbo skelbimų duomenys rodo, kad, jei pagrindiniu argumentu būtų tik VDU, karjerą jaunesniajam specialistui IRT sektoriuje geriausia pradėti mobiliųjų aplikacijų programavimo ar inžinerijos srityse, kur siūlomas VDU siekia 2559 eurų iki mokesčių. 2022 m. momentinė darbo skelbimų skaičiaus apžvalga rodo, kad daugiausiai atvirų darbo vietų nurodyta vidurinių pareigybių lygyje (mid) Back-End programuotojų arba inžinierių.

SUSIPAŽINTI SU VISU TYRIMU GALIMA ČIA.

„IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ – tai išsamus tyrimas, skirtas identifikuoti šios srities talentų rinkos augimo perspektyvas Lietuvoje. 2023 m. I ketv. apklausta per 120 IRT sektoriuje Lietuvoje veikiančių įmonių, kurių didžioji dalis užsiima programinės įrangos kūrimo ir vystymo, finansų, e-komercijos bei IT konsultavimo veiklomis, atlikta kokybinė šių duomenų ir IRT darbo skelbimų analizė, karjeros galimybių prognozė. Apklaustos įmonės šiuo metu Lietuvoje iš viso įdarbina kiek daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 46 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimą inicijavo asociacija „Unicorns Lithuania“, partneriai – „Investuok Lietuvoje“, „Work in Lithuania“ ir „Google“.

Komentarai (1)