Šiais metais Rusijoje – paskolų bumas. Trečiojo ketvirčio pabaigoje išduotų mikrokreditų apimtis pasiekė istorinį rekordą – beveik 350 mlrd. rublių (3,76 mlrd. eurų). Specialistai teigia, kad gyventojai – labai įsiskolinę: nauji mikrokreditai dažnai imami tam, kad būtų grąžintos esamos paskolos.

Mikrokreditai – trumpalaikės nedidelės paskolos už labai aukštas, iki kelių šimtų procentų per metus siekiančias palūkanas, dažnai vadinamos „paskolomis iki algos“.

Šioje rinkoje nuolat pasiekiami istoriniai rekordai. Trečiąjį ketvirtį bendra mikrokreditų apimtis siekė 348,1 mlrd. rublių (3,74 mlrd. eurų). Tai 18,2 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, pranešė mikrofinansų įmonių sąjunga „MiR“.

Mikrofinansų įmonių klientų skaičius tik auga. Trečiąjį 2023 m. ketvirtį jų paslaugomis naudojosi 19,9 mln. žmonių – nuo metų pradžios klientų skaičius padidėjo 1,5 mln.

Remiantis Nacionalinio kreditų istorijų biuro duomenimis, nuo 2023 m. kovo vidutinis mikrokreditų dydis beveik nuolat didėja: kovą jis buvo 8,78 tūkst. rublių (94,4 euro), o spalį pasiekė 9,45 tūkst. rublių (101,6 euro).

Populiariausi mikrokreditai – nuo 10 iki 20 tūkst. rublių (107,5–215 eurų). Juos gauna 45–50 proc. klientų, rodo portalo „Banki.ru“ tyrimas.

Vidutinės mikrokreditų sumos ir toliau auga, nepaisant mažėjančio išdavimo skaičiaus, padidėjusios pagrindinės palūkanų normos, kitų reguliavimo apribojimų, pažymi „Banki.ru“.

Rudenį rusai nusprendė paimti beveik visą leistiną mikrokreditų sumą – vidutiniškai 91 proc. patvirtinto limito, rodo greitas paskolas dalijančios „Moneyman“ tyrimas. Tai – didžiausias rodiklis nuo 2020 m. pradžios.

„Moneyman“ specialistai mikrokreditų sumos didėjimo priežastį sieja su augančia infliacija – rusams reikia daugiau skolintų lėšų savo poreikiams tenkinti, rašo „bbc.com“.

„Paskolas iki algos“ dažnai ima žmonės, kurių mėnesio pajamos nepatenkina esamų poreikių. Tokių paskolų augimas gali būti netiesioginis didėjančių ekonomikos problemų požymis: žmonių pajamos auga lėtai, todėl jiems dažnai neužtenka lėšų kasdieniam vartojimui ar kitoms paskoloms aptarnauti. Mikrofinansų įmonių sąlygos yra ne tokios griežtos kaip bankų.

„Jei asmuo turi sugadintą kredito istoriją ir žemą skolinimosi reitingą, bankai atsisako suteikti jam paskolą, – sako nepriklausomas finansų rinkų ekspertas Andrejus Barchota. – Mikrofinansų įmonės jam tampa paskutiniu prieglobsčiu“.

Mikrokreditai populiarūs ir dėl to, kad norint juos pasiimti neužtrunkama tvarkant popierius. Spalį atliktoje apklausoje paskolos suteikimo greitis buvo įvardytas kaip populiariausia priežastis, dėl kurios kreipiamasi į mikrokreditų įmones. Paprastai norint gauti mikrokreditą pakanka pateikti tik pasą ir sutikimą.

Didėjanti mikrofinansų paklausa tarp gyventojų atspindi ekonominius procesus. Nors mažmeninio skolinimo lygis auga daugiau kaip 20 proc. per metus, namų ūkių pajamos kyla geriausiu atveju 2 proc. per metus, sako A.Barchota.

Sausio-rugsėjo mėn. Rusijos statistikos tarnyba („Rosstat“) apskaičiavo, kad realiosios disponuojamosios pajamos, t. y. pajamos, pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją ir atėmus reguliarius mokėjimus (mokesčius, paskolų palūkanas ir kt.), padidėjo 4,8 proc. Šių metų spalį paskolų fiziniams asmenims apimtis padidėjo 23,8 proc.

„Vadinasi, kaip sniego gniūžtė didėja gyventojų skolų našta, – aiškina ekspertas. – Dėl to žmonės dažnai naujus mikrokreditus ima tam, kad padengtų senas paskolas“.

Paskaičiuota, kad balandį Novosibirske 50 proc. paraiškų mikrokreditų įmonėms pateikta dėl poreikio padengti kitas paskolas. A.Barchota pažymi, kad šis rodiklis aktualus ir kitiems regionams.

Kartu auga ir vartojimo lygis, sako Pavelas Samijevas, analitinio centro „BusinessDrom“ generalinis direktorius. Pasak jo, vartotojai dabar nori pirkti vis daugiau ir daugiau, o tam jie pasirengę imti paskolas.

„Žmonės mano, kad dabar yra tas momentas, kai apsimoka pirkti, nes netrukus pajamas suvalgys infliacija“, – sako P.Samijevas.

A.Barchota skaičiuoja, kad šiandien beveik kas antras paskolos gavėjas 40 proc. savo mėnesio pajamų skiria skoloms – ne tik mikrokreditams, bet ir vartojimo ar būsto paskoloms – aptarnauti.

Kaip pažymi bankroto administratorius Feliksas Amarovas, prieš pusantrų metų, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, įvyko bankrotų banga. Viena pagrindinių to priežasčių – iš Rusijos pasitraukus užsienio bendrovėms, žmonės neteko gerai apmokamų darbo vietų, buvo sunku rasti naują darbą, kurio atlyginimas būtų panašus į ankstesnįjį. Tad tie, kurie jau buvo paėmę paskolas, kol ieškojo darbo, negalėjo jų grąžinti.

F.Amarovas nupiešia paprastą schemą: skoliniai įsipareigojimai už paskolas kaupiasi daug greičiau nei galimybė juos aptarnauti, todėl žmogui dėl nemokumo keliama bankroto byla.

Sausio-rugsėjo mėn. gyventojų bankrotų skaičius per metus padidėjo 28,8 proc. – iki 249,9 tūkst. gyventojų. Tuo pat metu pradėtų bankroto procedūrų ne teismo tvarka skaičius padidėjo 69,5 proc.

„Dabar, atsakydami į klausimą, kodėl rusai skuba imti mikrokreditus, dažnai girdime apie kreditų amnestijos viltį, – sako A.Barchota. – Tai reiškia, kad žmonės rimtai tiki, jog įvyks kažkas, dėl ko visos paimtos paskolos bus nurašytos. Tačiau tai yra iracionalaus, net mistinio mąstymo elementas. Iš tikrųjų tam nėra jokių prielaidų“.

Rusijoje prasidėjus mobilizacijai, priimtas įstatymas, pagal kurį buvo nurašytos skolos dalyvavusiems kare. Tam keliamos sąlygos: paskolos nurašomos, jei asmuo miršta, taip pat jei jis gauna I grupės invalidumą. Be to, mobilizuoti rusai gali prašyti kredito atostogų paskoloms, paimtoms iki šaukimo gavimo. Tokia pat teisė taikoma ir mobilizuotų asmenų šeimos nariams.

Leidinio „Važnyje istorii“ (rus. k. – „Важные истории“) duomenimis, regioninės valdžios institucijoms nurodyta pranešti federalinėms institucijoms apie 22 kategorijų asmenų verbavimą sutartinei tarnybai kare su Ukraina, įskaitant bankrutavusius asmenis ir asmenis, turinčius didelių skolų.

Kaip centrinis bankas reaguoja į mikrokreditų augimą?

Antrąjį ketvirtį namų ūkių pajamos augo didėjant infliacijos lūkesčiams – tai skatino vartojimo paskolų paklausą, teigiama Centrinio banko apžvalgoje.

Reguliatoriaus duomenimis, antrąjį ketvirtį mikrokreditų portfelis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 5 proc. Didžiąją dalį paskolų sudarė vidutinės trukmės paskolos.

P.Samijevas sako, jog sunku pasakyti, kiek Centrinis bankas suinteresuotas susilpninti gyventojų susidomėjimą mikrofinansavimu.

„Centrinis bankas nedeklaruoja aiškaus kieto mikrofinansų rinkos atvėsimo scenarijaus“, – sako jis.

Šiuo metu bankų skolinimo ir mikrofinansavimo lygis auga panašiais tempais – apie 15 proc. per metus, sako „Expert RA“ kredito įstaigų reitingų departamento direktorius Ivanas Ukleinas.

„Toks lygis iš Rusijos banko nereikalauja didesnio dėmesio“, – pažymi jis.

Vis dėlto pastaraisiais metais Centrinį banką glumina problema, susijusi su didėjančiu paskolas paėmusių skolininkų skaičiumi, priduria I.Ukleinas.

„Centrinio banko tikslas – neleisti šiems skolininkams įkristi į dar gilesnę skolų duobę“, – daro išvadą specialistas.

Nuo liepos 1 d. Centrinis bankas sumažino didžiausią galimą mikrokreditų palūkanų normą nuo 1 proc. iki 0,8 proc. per dieną. Metine išraiška didžiausios leistinos palūkanos sumažėjo nuo 365 proc. iki 292 proc.

Rugpjūčio pabaigoje Centrinis bankas sugriežtino skolinimo sąlygas paskolų gavėjams, jau turintiems didelę skolos naštą.

I.Ukleinas paaiškino: mikrokreditų įmonės negali turėti daugiau kaip 15 proc. klientų, kurie paskolos aptarnavimui kas mėnesį skiria daugiau kaip 80 proc. savo pajamų. Bankams šie apribojimai dar griežtesni. Todėl kai kurie klientai buvo atkirsti nuo bankų skolinimo ir pamatė galimybę skolintis iš greitųjų kreditų įmonių.

*Valiutos kursas – iš „exchange.lt“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()