Vytauto Didžiojo žygis pakartotas: raiteliai pagirdė žemaitukus Juodojoje jūroje (Video)  (10)

Septyni vyrai ir dvi moterys po trisdešimt aštuonių parų žygio Vytauto Didžiojo keliais prijojo finalinį tašką –Juodąją jūrą. Projekto „2000 istorijos kilometrų“ žygio dalyviai praėjusią savaitę atgaivino 600 metų senumo istorinę legendą ir pagirdė ištverminguosius žemaitukus Juodojos jūros bangose, teigiama dalyvių išplatintame pranešime spaudai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo Senųjų Trakų rugsėjo 8 dieną išjoję raiteliai penktadienį pasiekė Očakovo miestelį Ukrainoje. Jodami žemaitukų veislės žirgai raiteliai ir visureigiais lydinti žygio bei filmavimo komanda aplankė ir įamžino svarbiausius LDK istorinius objektus.

„Mes įrodėme iš kartos į kartą pasakojamą legendą apie Vytautą Didįjį ir Lietuvos valstybės didingas šaknis. Po sudėtingos kelionės, šiandien nebejaučiame susikaupusio nuovargio. Žygyje susiformavo stipri ir vieninga komanda, o žemaitukai įrodė visus savo, kaip vienos seniausių Europos žirgų veislės privalumus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog kartu su šiais žmonėmis ir žirgais įveikėme istorinį iššūkį“, – drauge su kumele Bomba išbridęs iš Juodosios jūros įspūdžiais dalinosi „2000 istorijos kilometrų“ projekto sumanytojas Giedrius Klimkevičius.

Kartu su žemaitukais bei kelionėje prisijungusi šunim Alšiu besitaškydami Juodosios jūros bangose raiteliai dėkojo vienas kitam ir džiūgavo įveikta kelione. Raitelius Očakove pasitiko Lietuvos Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Lietuvos Komercijos atašė Ukrainoje Kęstutis Masalskis, vietos valdžios atstovai. Raiteliai drauge su žirgais į Lietuvą turėtų parvykti artimiausiomis dienomis.

„Labai džiugu, kad dalis projekto baigėsi sėkmingai. Dabar laukia ne mažiau svarbi antroji dalis – sumontuoti ir parodyti filmus apie šitą kelionę. Numatome sukurti penkias serijas. Taip pat turime dar vieną ambicingą uždavinį. Kelionės metu filmavome ne tik patį žygį, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinį paveldą, kartais nutolusį ir per kelis šimtus kilometrų nuo žygio trasos. Norime sukurti filmą apie LDK periodą, tų laikų LDK palikimą, tad laukia dar nemažai darbo“, – sakė žygio vadovas, lydėjęs raitelius visureigiu, Gintautas Babravičius.

Paprašytas prisiminti įspūdžius, patirtus pagaliau pasiekus Juodąją jūrą, G.Babravičius sakė, kad džiaugsmas buvo didelis. „Buvo ne viena ir dvi sunkios dienos tai vienam, tai kitam dalyviui, kartais atrodydavo, kad ištvermės ir ryžto ribos jau peržengtos. Turime pripažinti, kad kartais buvo sunku prieš kameras besišypsant sakyti, jog viskas gerai. Vis dėlto nemelavome – viskas buvo tikrai gerai, nes tikslą sugebėjome pasiekti“, – dar nespėjęs pailsėti po 24 valandas trukusios kelionės automobiliu atgal į Lietuvą teigė G.Babravičius.

Nelengva kelionėje buvo ne vien žirgams ir raiteliams, bet ir juos aptarnaujantiems darbuotojams, kurie kiekvieną rytą turėjo sukrauti, o vakarą – iškrauti po dvi tonas įvairios mantos. Tačiau, G.Babravičiaus teigimu, niekas prieš kelionę ir nesitikėjo, kad bus lengva.

„Būtų juokinga, jeigu kas nors būtų sakęs, kad bus lengva. Net ir patys dalyviai prieš kelionę kalbėjo, kad būtų gerai pasiekti bent Baltarusiją, o jeigu pavyktų nujoti iki Ukrainos – tai jau būtų tikra svajonė. Buvo ir daugiau skeptikų, kurie kalbėjo, kad šis žygis tikrai nepasieks savo tikslo. Tačiau nors tikrai buvo sunku, patyrėme nuostolių, traumų, smagu, kad paneigėme skeptikų nuomones ir patvirtinome optimistinius savo pažadus“, – sakė G.Babravičius, pridurdamas, kad tikėtis, jog po 600 metų galima lengvai tokį žygį pakartoti, tikrai nebuvo galima.

Kelionę anksčiau laiko dėl problemų su sąnariais nutraukė tik raitelių vadas Vaidotas Ruibys. „Jeigu labai griežtai statistiškai skaičiuotume, tai dar vienas kitas raitelis praleido pusdienį ar dieną, nejojo, nes ilsėjosi jų žirgai. Tačiau bent šeši raiteliai tikrai nujojo visą kelią. Bet ir tie, kurie prasėdėjo ant atsarginių suolelio dieną ar pusantros, yra ne mažiau svarbūs komandos nariai siekiant galutinio tikslo“, – teigė G.Babravičius.

Kelionės neištvėrė ir keli žirgai – apsirgusi nugaišo kumelė Alseta. Dar kelis žirgus teko palikti pas ukrainiečių ūkininkus, nes jie negalėjo tęsti kelionės. Atgal į Lietuvą žirgai grįš artimiausiu metu automobiliu.

Aut. teisės: 15min.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (10)