Ar žinojote, kad langų rasojimas ne tik erzina drumsdamas jūsų žvilgsnį į pasaulį už lango, bet ir nurodo į tam tikras oro ir temperatūros problemas jūsų būste?

Langų rasojimas – išties opi problema, dažniausiai pasireiškianti naujos statybos ar renovuotuose namuose. Rasojimas įprastai pastebimas virtuvėje, miegamajame, vonios kambaryje, taip pat gyvenamosiose patalpose, kur auginama daug augalų. Langų rasojimas ypač šaltuoju metų laiku tiesiogiai priklauso nuo patalpų vidaus temperatūros ir langų paviršiaus temperatūros.

Langų rasojimo priežastys: veiksniai, turintys įtakos

Tad dėl kokių priežasčių rasoja langai? Pirmiausia, dėl temperatūrų kaitos. Pastebima, kai dienos dar yra pakankamai šiltos, o vakarais jau smarkiai atšąla. Tokiu atveju ore esanti drėgmė „ieško“ šalčiausių vietų ir kondensuojasi būtent ant jų.             

Langų vidinės pusės rasojimas priklauso nuo trijų veiksnių: oro temperatūros, oro drėgmės, kuri atsiranda dėl garavimo, ir vandens kondensacijos reiškinio. Garavimas – tai procesas, kurio metu per laiko vienetą iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau vandens molekulių, negu atvirkščiai. Tuo tarpu kondensacija yra priešingas reiškinys – per tą patį laiko vienetą daugiau molekulių pereina iš dujinės būsenos į skystą. Jei sąlygos yra vienodos, tarp garavimo ir kondensacijos nusistovi pusiausvyra.              

Antra, langai rasoja dėl vandens garų kiekio, kurį sugeba priimti oras. Kuo patalpoje aukštesnė oro temperatūra, tuo aukštesnė prisotinimo riba. Kai kambaryje pasiekiama vadinamoji rasos taško temperatūra, gaunasi, kad oras daugiau nebegali priimti į save drėgmės. Orui atšalus dar daugiau, prasideda kondensato susidarymas – rasojimas, nes oras jau nebesugeba išlaikyti savyje turimo vandens.

Kaip išvengti problemos?

Dabar, kai jau žinoma rasojimo priežastis, logiška klausti – kaipgi išvengti rasojimo problemos?

„Langai, durys, įvairios stiklinimo sistemos sukurtos taip, kad tinkamai tarnautų prie tam tikrų fiksuotų ir iš anksto žinomų sąlygų. Kalbant apie langų rasojimo priežastis, tai šios iš anksto žinomos sąlygos yra higienos normų reikalavimai. Tai, kiek vandens savyje gali išlaikyti oras, priklauso tik nuo oro temperatūros. Kai patalpos oras pasiekia viršutinę prisotinimo vandeniu ribą, užtenka tik neženklaus patalpos temperatūros kritimo, ir perteklinis vanduo pradeda kondensuotis, tai yra rasoti“, – aiškina lyderiaujančios aliuminio langų ir profilių gamintojos „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis.

Šio rasojimo, kaip pašalinio poveikio, išvengti galima tik dviem būdais: arba pakelti kambario temperatūrą (padidėja prisotinimo riba arba kitaip – sumažėja santykinė oro drėgmė), arba sumažinti faktinį vandens kiekį ore (oras ir prie žemesnės temperatūros tampa nepersotintas). Yra tik šie du būdai, ir jokio kito, trečio būdo, deja, nėra.

Efektyvus ir nesudėtingas sprendimas

Sprendimas – patalpų vėdinimas. Būtina nepamiršti bent keletą kartų per dieną net ir šaltu metų laiku atidaryti langus, sukelti skersvėjį, kad patalpoje visiškai pasikeistų oras. Tokiu atveju patalpų sienos nespėja atšalti, oras pasikeičia, kambaryje tampa malonu ir jauku, lengva
kvėpuoti.

Namų ore visuomet yra vandens garų. Jie susidaro gaminant maistą, prausiantis, skalbiant. Žmogus vien tik kvėpuodamas per parą išskiria apie 1 litrą vandens. Pagal higienos reikalavimus, patalpose, kur būna žmonių, oras turi pasikeisti apie 5 kartus per valandą, virtuvėje – apie 12 kartų per valandą, tualete - maždaug 9 kartus per valandą.

Verta paminėti ir tai, jog pasitaiko tokių atvejų, kai būsto patalpos yra šildomos mažai ir nenuosekliai, pavyzdžiui, butu Palangoje naudojamasi tik savaitgaliais arba vasaros sezono metu. Arba kitas variantas – į naujai pastatytą ir įrengtą būstą įsikelia naujakuriai ir ilgą laiką menkai šildytas ar visai nešildytas erdves „užkaitina“ iki 25℃, tikėdamiesi, kad rasojimas iškart „išgaruos“.

Esmė tokia, kad statybinei drėgmei pilnai išgaruoti yra reikalingas visas šildymo sezonas, o dar geriau, ištisi vieneri eksploatacijos metai. Tik stabili nuolatinė patalpų temperatūra ir nuoseklus vėdinimas leis sienose, grindyse ir įvairiose medžiagose užsilikusiai drėgmei visiškai išgaruoti. Tokiu būdu išsispręs ir didžiausia problema.

Viršutiniuose daugiabučių namų aukštuose, kur natūrali trauka mažesnė, rekomenduojama įsirengti groteles su ventiliatoriumi.

„Tinkamas patalpų vėdinimas ne tik leidžia palaikyti gerą mikroklimatą viduje, bet ir atnaujinti orą, pašalinti vandens garų perteklių ir išvengti drėgmės kondensavimosi ant langų bei šaltesnėse patalpų vietose.

Jei patalpose nėra įrengtos priverstinės ventiliacijos, arba ji veikia neefektyviai, patartina 3 – 4 kartus per dieną 10 – 15 min. atverti visus langus ir išvėdinti patalpas.

Taigi, išvengti langų rasojimo  nėra sudėtinga, tereikia žinoti tam tikrus dėsnius (temperatūra ir vandens kiekis ore), dėl ko rasoja langai, ir į juos atsižvelgti vėdinant ar ventiliuojant patalpas. Visai paprasta!“ – patarimais dalinasi „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis.

Komentarai ()