Žinoma, kol Putinas* valdžioje, branduolinio smūgio iš Rusijos pusės rizika išlieka. Tačiau šios savaitės Putino grasinimai, griežtai tariant, buvo eilinis konjuktūrinis oro virpinimas

Daugelis dar užtikusių sovietų epochą rusakalbių piliečių tikriausiai pamena linksmą tų laikų idiomą: „paskutinis kiniškas perspėjimas“. Tais laikais, kai KLR pradėjo gąsdinti pasaulį, manęs dar nebuvo pasaulyje, todėl jos kilmę man bendrais bruožais nusakė mama. Jos žodžiais tariant, kinai kažko nepasidalino su amerikiečiais ir prigrasino jiems branduoliniu smūgiu. „Iš pradžių visi tada baisiai persigando, kad tarp JAV ir Kinijos prasidės branduolinis karas, — su šypsena pasakodavo mama, — tačiau kai kiniškų „perspėjimų“ skaičius viršijo šimtą, visas pasaulis jau tiesiog juokėsi. Nuo tų laikų ir atsirado išsireiškimas „paskutinis kiniškas perspėjimas“.

Maždaug taip ir buvo. 1958 metų rugsėjo 7 d., Antrosios Taivano krizės metu, kai Kinijos armija atidengė artilerijos ugnį prieš dvi Taivano sąsiaurio salas, amerikiečių lėktuvai pradėjo reguliariai vykdyti aviažvalgybą. Priminsiu, kad JAV tuo metu nepripažino kontinentinės komunistinės Kinijos ir palaikė Taivano Kinijos respublikos vadovybę.

Atsakydamas į šiuos skrydžius, Pekinas ir padarė pirmąjį epinį savo įspėjimą. Pasaulis užgniaužė kvapą. Tačiau paskui buvo antras, trečias, ketvirtas ir taip toliau įspėjimas, tačiau karo tarp dviejų valstybių vis nebuvo. Iki 1964 metų, kai Kinijoje atsirado sava atominė bomba, tokių „paskutinių kiniškų perspėjimų“ buvo jau daugiau, nei 900 (kinai juos griežtai skaičiavo). Taip išsireiškimas „paskutinis 425-asis (567-asis, 645-asis ir t.t.) kiniškas perspėjimas“ pajuokos objektu.

[Vokietija] Stulbinamos kainos nešiojamas dvigubo impulso taškinis suvirinimo aparatas - paskutiniai vienetai 13055 5 Labai gera kaina Iš Vokietijos Greitas ir saugus pristatymas Ribotas kiekis Išsamiau

Kažkas panašaus vyksta ir pastaruosius du su puse metų. Požiūris į „paskutinį rusišką perspėjimą“ pasaulyje vis panašėja į „paskutinį kinišką“.

Žinoma, Putino Rusija, pradėjusi plataus masto kruviną karą prieš Ukrainą — tai ne šiuolaikinė Kinija, kuri nuo 1978 metų nesivelia į jokius, netgi smulkius karinius konfliktus. Nepaisant to, Maskvos branduoliniais grasinimais, kurie nuo 2014 metų skamba vos ne kas mėnesį, tikima vis mažiau.

Putino neseniai paskelbtoje „atnaujintoje“ RF branduolinėje doktrinoje, neatsirado praktiškai nieko naujo, išskyrus tai, kad Rusijos lyderis eilinį kartą nutarė pabarškinti savo „branduoliniu kardu“ (JAV Valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno išsireiškimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad Putinas tai padarė, praėjus porai dienų nuo JTO Generalinės asamblėjos posėdžio. Čia buvo priimtas „Paktas vardan ateities“, kuriame, be viso kito, numatoma rimta šios pagrindinės tarptautinės organizacijos reforma — nuolatinių JTO Saugumo tarybos narių skaičiaus padidinamas nuo dabartinių penkių iki dešimties. Bet svarbiausia, Pakte numatomas veto teisės panaikinimas, kurią dabar turi tik kelios išrinktos šalys (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija) ir kuria Rusija blokuoja visas jai nepatinkančias rezoliucijas.

Eilinio „paskutinio rusiško perspėjimo“ išvakarėse pasaulis iš įpratimo truputį prisėdo. Visgi, kaip paaiškėjo, beveik visos Putino išvardintos inovacijos, Rusijos doktrinoje jau yra. Tai ir vadinamas „priešinis-atsakomasis“ branduolinis smūgis, „gavus patikimą informaciją apie masinį oro-kosminio puolimo priemonių startą ir mūsų valstybinės sienos kirtimą“, ir „teisė“, kurią Putinas pats sau suteikė sau, „panaudoti branduolinį ginklą agresijos prieš Rusiją ir Baltarusią atveju“.

Ne šiandien į šič doktriną buvo įrašyta ir Putino „teisė“ panaudoti branduolinį ginklą, „jeigu priešininkas, panaudodamas konvencinius ginklus, sukuria kritišką grėsmę mūsų suverenitetui“.

Iš „novacijų“ jame „išplėsta kategorija valstybių ir karinių sąjungų, kurių atžvilgiu vykdomas branduolinis sulaikymas“. Ir ką? Gąsdinate pasaulį savo branduolinėmis raketomis jau ne vienerius metus. Jums tai padėjo?

Dar viena „novacija“: „atnaujintoje“ RF branduolinėje doktrinoje „agresiją prieš Rusiją iš bet kokios nebranduolinės valstybės pusės, tačiau dalyvaujant ar palaikant branduolinei valstybei, siūloma laikyti bendru jų puolimu prieš Rusijos Federaciją“. Šis grasinimas labiausiai skirtas įbauginti amerikiečius. Visų pirma – Trumpo elektoratą, kurį respublikonų kandidatas ir taip gąsdina „Rusija“. Tai yra, ši novacija išimtinai konjunktūrinė ir susijusi su įsibėgėjančia rinkimine kampanija JAV.

Dabar Putino grasinimai, griežtai tariant, — eilinis oro virpinimas. Rusija ir pastarojo savo branduolinės doktrinos atnaujinimo seniausiai turėjo formalią teisę (kurią Putinas pats sau reguliariai skiria) suduoti branduolinį smūgį Ukrainai. Ji galėjo tai atlikti ir tada, kai UGP ne kartą atakavo Krymą, ir tada, kai atakuodavo aneksuotas „LDLR“, kurias, kaip ir Krymą, RF laiko Rusijos teritorija, ir jau tuo labiau, kai Ukrainos armija užėmė dalį Kursko srities.

Bet nepaisant to, kad visos šios „raudonos linijos“ ne kartą peržengtos, Putinas ta savo „teise“ taip ir nepasinaudojo.

Remiantis galiojančia RF branduoline doktrina, vieni iš pavojų, „kuriems neutralizuoti įgyvendinamas branduolinis sulaikymas“, „yra …nekontroliuojamas branduolinio ginklo, jo pristatymo priemonių, gamybos technologijų ir įrangos platinimas; … branduolinio ginklo ir jo pristatymo priemonių dislokavimas nebranduolinių valstybių teritorijoje“.

Šią formuluotę tiksliai atitinka RF branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusioje. Bet čia veikia tradicinis Putino politikos veidmainiškumas. Jeigu RF viduje atsiranda žmonių, skelbiančių, kad ta ar kita jos „respublika“ turi apsisprendimo teisę, tai — RF Baudžiamojo kodekso straipsnyje įvardinamas separatizmas. O jeigu pati RF savo propagandos ir agentūros priemonėmis kursto separatistines nuotaikas kaimyninėse šalyse, siunčia ten savo kareivius atimti teritorijas savo naudai, tuomet tai „nacijos apsisprendimo teisė, įrašyta JTO statute“.

Tas pats ir su branduoliniu ginklu. Jeigu kokios nors kitos šalys dislokuoja šią ginkluotę kitose valstybėse, tuomet tai — branduolinė grėsmė. O jeigu Rusija nepaisydama tarptautinės teisės ir JTO fundamentalių branduolinio ginklo neplatinimo sferos dokumentų, užsiima „branduolinio ginklo ir jo pristatymo priemonių dislokavimu nebranduolinių valstybių teritorijoje“, tai yra, kaip dabar, dislokuoja jį Baltarusioje, tuomet, vadovaujantis Rusijos valdžios logika, viskas tvarkoje.

Jeigu Putinas tam ryšis, tai labai tikėtina, kad branduoliniais ginklais Ukrainai gali būti smogta būtent iš Baltarusios teritorijos. Tai laba putiniška: įvykdyti eilinį siaubingą nusikaltimą ir pareikšti, kad jis su tuo nesusijęs, smūgis juk buvo ne iš Rusijos teritorijos.

Visgi aš tokios įvykių raidos tikimybę vertinčiau kaip mažą. Putinas puikiai informuotas, kad įvykdžius savo branduolinius grasinimus, NATO stoja į visavertį karą Ukrainos pusėje. Aljanso ginkluotės, pavyzdžiui, karinių oro pajėgų pranašumas prieš Rusiją skaičiuotinas dešimtimis kartų, apie ką ne taip seniai eiliniame Rusijos televizijos propagandos šou priminė Rusijos karo ekspertas Michailas Chodorionokas. O panaudojęs branduolinį ginklą, Putinas „pasirašys sau personalinį mirties nuosprendį“ , neseniai pareiškė buvęs Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.

A. Želeninas
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.