Dirbtinis intelektas Renesanso genijaus paveiksle aptiko paslaptingą detalę ()
Dirbtinį intelektą (DI) galima išmokyti įžvelgti vaizdų detales, kurių nepastebi žmogaus akis.
© Raphael (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/Madonna_of_the_Rose_(Raphael)#/media/File:Raffaello_Santi_-_Madonna_della_Rosa_(Prado).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar DI nustatė kai ką neįprasto Rafaelio Sanzio da Urbino paveiksle esančiame veide: veidą, kurio iš tikrųjų Rafaelis jo nenutapė.
Tas veidas – šv. Juozapo, matomo paveiksle „Madonna della Rosa“ viršutinėje kairėje pusėje.
Mokslininkai iš tiesų ilgai diskutavo, ar šis paveikslas yra originalus Rafaelio kūrinys, ar ne. Nors norint nustatyti meno kūrinio kilmę reikia įvairių įrodymų, naujesnis analizės metodas, pagrįstas dirbtinio intelekto algoritmu, stojo tų, kurie mano, kad bent kai kurie potėpiai yra kito dailininko rankų darbas, pusėn.
Jungtinės Karalystės ir JAV mokslininkai sukūrė specialų analizės algoritmą, pagrįstą kūriniais, kurie, kaip žinome, yra italų meistro teptuko darbo rezultatas. „Taikydami giliąją požymių analizę, naudojome autentiškų Rafaelio paveikslų nuotraukas, kad išmokytume kompiuterį labai detaliai atpažinti jo stilių – teptuko potėpius, spalvų paletę, šešėlius ir kiekvieną kūrinio aspektą, – aiškina matematikas ir kompiuterių mokslininkas Hassanas Ugailas iš Bredfordo universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Kompiuteris mato kur kas giliau nei žmogaus akis, iki mikroskopinio lygio. “
|
Mašininio mokymosi procesus paprastai reikia apmokyti remiantis dideliu pavyzdžių rinkiniu – o tai ne visada įmanoma, kai kalbama apie vienintelio menininko gyvenimo darbus. Šiuo atveju komanda modifikavo iš anksto apmokytą „Microscoft“ sukurtą architektūrą, pavadintą „ResNet50“ – kartu su tradiciniu mašininio mokymosi metodu, vadinamu atraminių vektorių mašina.
Anksčiau buvo įrodyta, kad šis metodas pasižymi 98 proc. tikslumu, kai kalbama apie Rafaelio paveikslų identifikavimą. Paprastai jis apmokomas ištisiems paveikslams, tačiau šiuo atveju komanda taip pat nukreipė DI peržvelgti į atskirus veidus. Nors Madona, Kūdikis ir šventasis Jonas pasirodė esantys sukurti Rafaelio ranka, tačiau šv. Juozapo atveju taip nėra.
Tyrėjai pažymi, kad ankstesnėse diskusijose dėl paveikslo autentiškumo buvo manoma, jog šv. Juozapo veidas yra prasčiau atliktas nei kiti paveiksle esantys asmenys.
„Kai ištyrėme visą „della Rosa“, rezultatai nebuvo įtikinami, – sakė H. Ugailas. – Taigi, tada ištyrėme atskiras dalis, ir nors likusi paveikslo dalis buvo patvirtinta kaip Rafaelio, šv. Juozapo veidas pasirodė pieštas greičiausiai ne Rafaelio.“ Už šv. Juozapo veidą galėjo būti atsakingas vienas iš Rafaelio mokinių Giulio Romano, tačiau tai galutinai neaišku.
Tai – dar vienas šiuolaikinių technologijų, atskleidžiančių klasikinių paveikslų paslaptis, pavyzdys. „Madonna della Rosa“ buvo nutapyta ant drobės 1518–1520 m., mano ekspertai. Tik XIX a. viduryje meno kritikai ėmė įtarti, kad Rafaelis galėjo nutapyti ne visą paveikslą. Dabar šie įtarimai beveik neabejotinai pasitvirtino – bet tyrimą atlikusi mokslininkų grupė nori pabrėžti, kad DI ateityje padės meno ekspertams, o ne juos pakeis.
„Tai nėra atvejis, kai dirbtinis intelektas atima žmonių darbą, – sako H. Ugailas. – Meno kūrinio autentiškumo nustatymo procesas apima daugybę aspektų, pradedant jo kilme, pigmentais, kūrinio būkle ir pan. Tačiau tokia programinė įranga gali būti naudojama kaip viena iš priemonių, padedančių šiame procese.“
2023 m. tyrimas paskelbtas žurnale „Heritage Science“.
Parengta pagal „Science Alert“.
