„Dramatiškas paradoksas. Gražiausia vieta tapo mirties tašku“ (Video) ()
Povandeninė arka, kuri vilioja drąsuolius.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=YL2JMRNV7cw
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynas užima didžiąją dalį Žemės paviršiaus, tačiau jis išlieka paslaptingiausia ir neužkariauta erdve. Mokslininkai pripažįsta: kartais apie Mėnulį ir Marsą žinome daugiau nei apie pasaulio jūrų gelmes. Vandens stichijoje yra taškų, kur žmogus ir technologijos praranda kontrolę, o pati gamta demonstruoja savo absoliučią galią. Trys tokios vietos jau seniai apipintos legendomis ir baisiausių bei paslaptingiausių planetos kampelių šlove.
Ramiajame vandenyne, tarp Čilės ir Naujosios Zelandijos, yra vieta, vadinama Nemo tašku. Artimiausia sausuma yra beveik už 2700 kilometrų nuo čia, ir tai yra labiausiai izoliuotas taškas planetoje. Jokių laivų, jokių paukščių, jokių švyturių – tik beribis vanduo ir dangus.
Čia nėra radijo signalų, laivybos keliai čia nesiekia, o artimiausi „kaimynai“ yra Tarptautinės kosminės stoties astronautai, skraidantys maždaug 400 kilometrų aukštyje. Neatsitiktinai ši vieta naudojama erdvėlaiviams laidoti: pavyzdžiui, legendinė „Mir“ stotis ilsisi apačioje esančiose „palydovų kapinėse“.
|
Pagrindinė „Nemo“ grėsmė – visiška vienatvė. Jei laivui kas nors nutiks, pagalba ilgai neatvyks, o dažniausiai jos visai nebus. Tai tikras simbolis to, kad vandenynas vis dar yra nekontroliuojamas žmogaus.
Raudonoji jūra garsėja šiltais vandenimis ir turtingu povandeniniu pasauliu. Tačiau būtent čia yra viena pavojingiausių vietų narams – „Mėlynoji skylė“. Paviršiuje tai rami lagūna su turkio spalvos vandeniu, o po ja – apie 130 metrų gylio vertikalus piltuvas.
55 metrų gylyje slepiasi povandeninė arka, kuri vilioja drąsuolius. Tačiau būtent čia dažniausiai įvyksta tragedijos. Priežastis – azoto intoksikacija: daugiau nei 30 metrų gylyje dujos pradeda veikti smegenis, sukeldamos euforiją ir orientacijos praradimą. Narai mano, kad kontroliuoja situaciją, tačiau greitai praranda jėgas ir kryptį.
Per pastaruosius dešimtmečius šioje vietoje žuvo daugiau nei 180 žmonių. Krante įrengtas memorialas su jų vardais. „Mėlynoji skylė“ užsitarnavo „narų kapinių“ reputaciją – vietą, kur gamtos grožis virsta mirtinais spąstais.
Atlante yra jūra, neturinti krantų. Sargaso jūra – tai didžiulė vandenyno teritorija, apsupta srovių ir padengta tankiais rudųjų sargaso dumblių tankumynais. Jie sudaro tankius kilimus paviršiuje, o po jais – iki 7 kilometrų gylis.
Burinių laivų eroje čia patekę laivai dažnai atsidurdavo spąstuose: ramūs ir tiršti dumbliai neleido jiems judėti toliau. Daugelis laivų dingo amžiams ramiuose vandenyse. Būtent ši teritorija iš dalies sutampa su Bermudų trikampiu, kuris sukėlė begalę legendų apie paslaptingus dingimus.
Net ir šiandien Sargaso jūra išlieka iššūkiu: dumbliai gali užkimšti laivų sistemas, o grėsminga tyla, kai nėra vėjo ar bangų ošimo, slegia keliautojus.
Šie trys taškai yra beribės stichijų galios simboliai. „Nemo taškas“ simbolizuoja absoliučią vienatvę, „Mėlynoji skylė“ – mirtiną gelmių trauką, o Sargaso jūra – paslaptingus spąstus. Ir visa tai mums primena: kad ir koks išsivystęs būtų žmogus, vandenynas išlieka erdve, kurioje jis nediktuoja taisyklių.