„Žmogus be tapatybės.“ Pirma tokia istorija pasaulyje (Foto, Video) ()
Tyrėjai iki šiol bejėgiai.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=bVOZ7YPOakI&t=1s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar įmanoma visiškai nuslėpti savo tapatybę technologiškai pažangiame XXI amžiuje? Išeiti iš pasaulio nepaliekant jokių savo mirtingojo gyvenimo pėdsakų? Peteris Bergmannas įrodė, kad tai įmanoma. Tiksliau sakant, tai nebuvo Peteris Bergmannas, o... nežinoma kas. Žmogus, kuris taip prisistatė, po 15 metų vis dar išlieka paslaptingu.
2009 m. Sligo mieste, Airijoje, pasirodė vyras, prisistatęs Peteriu Bergmannu. Viešbutyje jis teigė esąs austras ir nurodė savo adresą, kuris tariamai buvo Vienoje. Tačiau asmuo, vardu Peteris Bergmannas, niekada neegzistavo, kaip ir gatvė, kurioje tariamai buvo jo namas. Tyrėjai iki šiol bejėgiai nustatydami tikrąją vyro tapatybę.
Tai buvo 2009 m. birželio 16 d. Du vyrai nuėjo į paplūdimį Airijos Rosses Point kaime, esančiame netoli mažo Sligo miestelio, kuriame gyvena 20 000 gyventojų. Tėvas Artūras ir sūnus Brianas, gyvenę Sligo pakraštyje, norėjo lavinti plaukimo įgūdžius, nes Brianas treniravosi triatlonui.
Tą dieną buvo gana šalta, o pakrantėje tvyrojo tirštas rūkas. Vienu metu, kai Brianas jau buvo vandenyje, Artūras pastebėjo paplūdimyje kiek toliau gulintį pagyvenusį vyrą, maždaug 60 metų, vilkintį maudymosi kelnaites ir marškinėlius. Priėjęs prie jo, pamatė, kad šis nerodo jokių gyvybės ženklų. Jis nedelsdamas pašaukė Brianą, kad išliptų iš vandens. Kai jie įsitikino, kad tikrai rado kūną, pasimeldė ir iškvietė policiją.
|
Atvykusios greitosios pagalbos tarnybos rado vyro drabužius sulankstytus paplūdimyje kiek toliau nuo kūno. Tačiau juose nebuvo nei piniginės, nei dokumentų, tik vandeniui nepralaidus laikrodis, šiek tiek pinigų ir Vokietijoje parduodamų aspirino tablečių.
Paslaptis dar labiau išaugo, kai vyro kūnui buvo atlikta autopsija. Paaiškėjo, kad skendimas nebuvo mirties priežastis, nes P. Bergmanno plaučiuose nerasta vandens. Tuo pačiu metu nebuvo jokių požymių, kad prie jo mirties būtų prisidėjęs koks nors trečiasis asmuo. Atrodė, kad vyras mirė dėl natūralių priežasčių – gydytojas padarė išvadą, kad vandenyje jį ištiko širdies smūgis.
Autopsija taip pat atskleidė, kad bendra jo būklė buvo sunki – jam buvo diagnozuotas išplitęs prostatos vėžys su metastazėmis kauluose. Tačiau keista, kad jo organizme nerasta jokių vaistų ar skausmą malšinančių vaistų pėdsakų, o atsižvelgiant į pažengusią ligos stadiją, jis turėjo jausti didelį skausmą.
Praėjo kelios dienos, bet niekas nepareiškė pretenzijų į kūną, todėl policija nusprendė pabandyti jį atpažinti. Pradėta nuo viso Sligo miesto vaizdo stebėjimo kamerų peržiūros. Tai leido atsekti paslaptingo vyro trumpą viešnagę šiame Airijos mieste. Problema buvo ta, kad kuo daugiau apie jį sužinojo, tuo viskas darėsi vis neaiškiau.
On the 16th June 2009, a man was found dead on the beach at Rosses Point, County Sligo. He had given a false name and address to the hotel he had been staying at. Who was Peter Bergmann? Promo from @MaulPodcast #TrueCrime #podcasts #podernfamily https://t.co/9SRCpPGo8F pic.twitter.com/fI9NhVDp34
— The Unseen Podcast (@theunseenpod) June 2, 2019
Vyras pirmą kartą buvo pastebėtas Derio autobusų stotyje tarp 14:30 ir 16:00 val., kur įsėdo į autobusą, važiuojantį į Sligo. P. Bergmannas buvo gana aukštas ir lieknas, maždaug 180 cm ūgio. Jis nešiojosi juodą krepšį per petį ir vieną rankinį bagažą. Vilkėjo juodą odinę striukę, mėlynas kelnes, kojines, juodą odinį diržą ir porą juodų batų. Jis atrodė tvarkingas ir pasipuošęs, švariai nusiskutęs ir nešiojo akinius su dioptrijomis.
Jis išlipo Sligo traukinių stotyje 18:28 val. Ten sėdo į taksi ir nuvažiavo į miesto centrą, nors iki jo buvo tik apie 10 minučių pėsčiomis. Jis paprašė taksi vairuotojo rekomenduoti viešbutį. Tačiau pirmame vairuotojo rekomenduotame nebuvo laisvų vietų. Taigi, taksi vairuotojas nuvežė jį į kitą viešbutį – „Sligo City Hotel“ – kur šį kartą buvo laisvas kambarys.
Ten vyras užsiregistravo kaip Peteris Bergmannas... nepateikdamas jokių asmens dokumentų, kad tai patvirtintų. Tačiau jis nurodė savo adresą – Ainstettersn 15, 4472, Viena, Austrija. Kaip vėliau paaiškėjo, visa ši informacija buvo melaginga (Austrijoje net nebuvo gatvės tokiu pavadinimu), nors kalbant apie jo kilmę, vyras iš tiesų kalbėjo angliškai su stipriu vokišku akcentu.
P. Bergmannas išsinuomojo kambarį trims dienoms. Per tą laiką jis iš jo išeidavo praktiškai tik dviem tikslais – pirma, surūkyti cigaretę. Antra, pasivaikščioti. Pastaruoju atveju jis visada su savimi pasiimdavo violetinį plastikinį maišelį, kuris buvo akivaizdžiai kažkuo pripildytas, bet... grįždavo be jo.
Vėliau tyrėjai įtarė, kad jis taip atsikratė savo asmeninių daiktų, norėdamas išvengti savo tapatybės nustatymo. Jie manė, kad jis arba ištuštino maišelį ir vėliau paslėpė jį kišenėje, arba išmetė jį su savo daiktais, bet tokių jis turėjo kelis. Bet kuriuo atveju, labiausiai intriguoja tai, kad jis tai padarė taip, jog jokia miesto stebėjimo kamera to niekada neužfiksavo. Kaip tai buvo įmanoma? Ar jam tiesiog pasisekė, ar tai nebuvo jo pirmas kartas Sligo, ar, priešingai, jis taip gerai pažinojo miestą, kad puikiai žinojo kamerų vietas?
Taip pat įdomu, kad vieno iš savo pasivaikščiojimų metu, šeštadienį, birželio 13 d., P. Bergmannas pašte įsigijo aštuonis 82 centų vertės pašto ženklus, kurie leido jam siųsti laiškus bet kurioje pasaulio vietoje. Kam, jei iš viso, jis juos siuntė? Nežinoma.
Kitą dieną po apsilankymo pašte, birželio 14 d., P. Bergmannas paprašė taksi vairuotojo rekomenduoti ypač gražų paplūdimį. Vairuotojas parodė į Rosses Point paplūdimį, o P. Bergmannas paprašė jį ten nuvežti. Būtent taip ir atsitiko. Tačiau ten pagyvenęs vyras neišlipo iš taksi. Vietoj to, jis paklausė vairuotojo apie autobusus iš stoties į tą vietą ir paprašė jį nuvežti į stotį. Ten jis nusipirko bilietą į Rosses Point paplūdimį kitai dienai.
Kitą dieną P. Bergmannas išsiregistravo iš viešbučio ir nuėjo į stotį, kur trumpai sustojo prie stoties baro pavalgyti – kumpio ir sūrio skrebučio – ir išgerti kapučino. Kaip užfiksavo CCTV, valgydamas jis iš striukės išsitraukė popieriaus lapą ir pieštuku kažką užrašė. Tada atidžiai jį perskaitė, suplėšė į mažus gabalėlius ir išmetė į šiukšliadėžę. Šie užrašai niekada nebuvo rasti.
New Episode: The Mystery of Peter Bergmann.
— Method & Madness Pod (@MethodPod) June 21, 2022
Now Available.#podcasts #mystery #peterbergmann pic.twitter.com/MRcHqVV8AC
Galiausiai P. Bergmannas įsėdo į autobusą, važiuojantį į paplūdimį, kuris išvyko 14:20 val. Remiantis vėlesniais policijos duomenimis, vyras kelias valandas vaikščiojo prie jūros, per tą laiką net 16 žmonių užregistravo jo buvimą ten – paskutinis po 23 val. Jo kūnas buvo rastas kitą rytą.
Nepaisant to, kad byla sulaukė tarptautinio dėmesio (įskaitant Austriją ir Vokietiją, kur žiniasklaida paskelbė vyro atvaizdą) ir netgi paskatino sukurti dokumentinį filmą „Paskutinės Peterio Bergmanno dienos“, per 15 metų niekas, kas pažinojo vyrą, apsimetantį Peteriu Bergmannu, apie jį nepranešė.
Taip pat nežinome, kas paskatino jį atvykti į Sligo. Galbūt, žinodamas apie sunkią sveikatos būklę, jis atvyko ten mirti savo nuožiūra? Tačiau neįmanoma tiksliai žinoti, kada jis mirs, o remiantis autopsija, jo mirtis buvo priskirta natūralioms priežastims. Deja, mums lieka tik spėlionės. Per 15 metų šioje byloje nebuvo jokio proveržio.
.png)
