Lietuvos kaimynai masiškai atsisako šilumos siurblių. Netikėtas bumas (2)
Šis šildymo būdas užkariavo mūsų kaimynus.
© Pixabay (free to use) | https://pixabay.com/photos/heating-thermostat-463904/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Granulės išstumia anglį ir šilumos siurblius! Kodėl lenkai masiškai renkasi biomasę kaip šilumos šaltinį?
Šis pokytis gali visiškai pakeisti šildymo rinką 2025 m.
„Pelletai“ – naujasis šildymo lyderis Lenkijoje
Dar prieš kelerius metus anglis ir vadinamieji „ekologiniai žirniai“ buvo Lenkijos katilinių karaliai, o šilumos siurbliai laikyti šildymo ateitimi.
Tačiau 2025-ieji atnešė tikrą revoliuciją – lenkai masiškai atsisako brangesnių šilumos šaltinių ir renkasi biomasę.
Granulės („pelletai“) tapo pirmuoju pasirinkimu šalyje – jos pigios, prieinamos ir ekologiškos.
Biomasės bumas: kodėl „pelletai“ laimi?
„Pelletai“ – suspausta medienos biomasė, per kelis mėnesius užkariavusi rinką
|
Pagal „Švaraus oro“ programos duomenis, net 53 % naujų šildymo įrenginių sudaro biomasės katilai – tai dvigubai daugiau nei šilumos siurblių.
Pastarieji, nepaisant subsidijų ir intensyvių reklaminių kampanijų, vis dar nesulaukia tokio plataus vartotojų pritarimo.
- Dujos? Brangesnės.
- Elektra? Nepastovios kainos.
- ES reglamentai? Jie tik dar labiau skatina pereiti prie tvaresnių alternatyvų.
Todėl daugelyje namų ūkių granulės tapo aukso viduriu – jos suteikia mažesnes šildymo išlaidas ir atitinka ekologinius tikslus.
Be to, šiuolaikiniai granulių katilai yra visiškai automatiniai, savaime išsivalantys ir nereikalauja kasdienės priežiūros.
Didėjantis susidomėjimas granulėmis turi ir kitą medalio pusę – augantį kainų spaudimą.
Situacija primena laikus, kai brango vadinamieji „ekologiniai žirniai“: kai kuriuose Lenkijos regionuose granulių kaina jau viršijo 2 000 zlotų (apie 460 eurų) už toną, o naujų katilų tenka laukti net kelias savaites.
Ekspertai pripažįsta, kad paklausa gerokai viršijo lūkesčius.
Kyla klausimų ir dėl biomasės kilmės – dalis granulių į Lenkiją importuojama iš užsienio, tarp jų ir iš Baltarusijos.
Nepaisant to, rinka ir toliau sparčiai auga, o biomasės populiarumas, panašu, tik stiprės.
Kodėl lenkai pamėgo granules?
- Mažesnės sąskaitos už šildymą – palyginti su dujomis ar elektra, granulės yra žymiai pigesnės.
- Didelis šiluminis efektyvumas – modernūs biomasės katilai gali atgauti iki 90 % energijos iš kuro.
- „Švaraus oro“ programos subsidijos – valstybė remia senų katilų keitimą į biomasės sistemas.
- Mažesnė tarša – granulės gaminamos iš medienos atliekų ir išskiria gerokai mažiau anglies dioksido nei iškastinis kuras.
Lenkijos šildymo rinka 2025 m. išgyvena esminį virsmą – nuo anglies ir šilumos siurblių prie biomasės dominavimo.
Nors kainos kyla, o tiekimo grandinės patiria spaudimą, granulės išlieka patraukliausias pasirinkimas dėl ekonominių, ekologinių ir prieinamumo pranašumų.
Ši tendencija gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, siekiančioms tvaresnių ir labiau prieinamų šildymo sprendimų.
