Biržos verteivos – didesni nutrūktgalviai už psichopatus (5)
Tyrimai atskleidė, kad biržos verteivos labiau nutrūktgalviški ir destruktyvūs negu psichopatai, rašo spiegel.de. Kodėl biržos brokeriai finansų rinkose vėjais paleidžia milijardus? Remiantis naujausiais Šveicarijos universiteto tyrimais, biržos verteivos elgiasi labiau neapgalvotai, rizikuoja ir kur kas labiau pasiduoda manipuliacijoms nei psichopatai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš pora savaičių finansų pasaulį sukrėtė skandalas: „UBS“ verteiva Kweku Adoboli buvo suimtas galimai iššvaistęs 2,3 milijardų JAVdolerių dėl pasirinktos itin rizikingos ir neteisėtos investavimo schemos. 31-erių vyriškis, dirbantis Londone Švedijos bankui, tupi kalėjime. Dėl tokio skandalo – jau trečio per kelerius metus – atsistatydino net banko vadovas Oswaldas Gruebelis.
Ši situacija beveik identiškai atkartoja Prancūzijos banką sukrėtusį scenarijų. Vienas jaunas ir suktas prancūzų banko „Société Générale“ verteiva Jérôme Kervielis pernai tokiu pat būdu pralošė milijardus. Kodėl finansiniame pasaulyje tokie įvykiai kartojasi nuolatos?
Remiantis naujausiu tyrimu, vienas iš esminių tai lemiančių veiksnių yra verteivoms būdingas itin neapdairus elgesys. Jie elgiasi kur kas labiau nepagalvotai nei psichopatai. Šveicarijos tyrimų universiteto mokslininkai išmatavo 28 profesionalių verteivų bendradarbiavimo ir savimanos gebėjimus. Tam buvo pasitelkti įvairūs kompiuteriniai modeliavimai ir testai. Rezultatai, palyginus su psichopatų elgesiu, pranoko mokslininkų lūkesčius.
„Atrodytų niekas nevadina verteivų pamišėliais bepročiais“, – kalbėjo tyrimo bendraautorius Thomas Noll, – „Bet jie elgiasi egoistiškiau ir yra labiau linkę rizikuoti nei psichopatų grupė, atlikusi tuos pačius testus“.
T. Noll ypatingai nustebino tai, kad bankininkai nebuvo labiau suinteresuoti didesniu laimėjimu, nauda nei su jais lyginama psichopatų grupė. Juos kur kas labiau domino pats varžymosi jausmas ir varžovo sugniuždymo galimybė. Užuot blaiviai ir ramiai įvertinę galimą didžiausią naudą ir jos siekę, verteivos labiau domėjosi ne didžiausia galima nauda, o konkurentų sutrypimu. Svarbiausia, kad jų laimėjimas tiesiog būtų didesnis už jų varžovus. Tiksliau, kad pastarųjų būtų menkesnis už jų. Tad daugiausia laiko biržų verteivos praleidžia stengdamiesi ne gauti kuo daugiau naudos, o kuo labiau pakenkti varžovams.
T. Noll, apibūdindamas tokį verteivų elgesį, pasitelkia kaimynų ir automobilių metaforą. Kaimynas pasiima beisbolo lazdą ir aptalžo tokios pat markės savo nekenčiamo kaimyno automobilį vien tam, kad jo atrodytų geresnis.
Tyrėjai tokio polinkio į destrukciją paaiškinti negalėjo.
